Designators of the Horse in Lithuanian Folklore

Straipsnyje aptariami lietuvių tautosakoje minimi skirtingai gausiai vartojami arklio vadinimai, jų vartojimo situacijos, ryšys su mitiniu mąstymu ir gyvavusia tradicija. Nors pavadinimai arklys ir žirgas atrodo sinonimiški, tačiau lietuvių tautosakoje jie ne itin dažnai keičia vienas kitą identiškuose tekstų variantuose. Arklys siejamas su agrarine kultūra, taip pat kasdienine veikla, buitimi. Žirgo pavadinimas žymiai dažniau vartotas norint idealizuoti, pavaizduoti neeilinius žmogaus gyvenimo įvykius. Jis suvokiamas kaip garbės ir kartu vyriškumo simbolis. Žodžio kumelės vartojimas siejamas su moteriškąja lytimi, ypač akcentuojant jos reprodukcinę savybę. Taip pat kumelės vadinimo vartojimas siejasi su kai kuriais vestuvių papročiais. Tautosakoje taip pat neretai vaizduojamas nepaprastas ryšys tarp kumelės ir jos palikuonių kumeliukų. Arklių vardai, atsiradę iš plauko spalvos, viena vertus, siejasi su tradiciniu mąstymu bei požiūriu į anapusinį pasaulį (juodis, šyvis / širmis), kita vertus, vaizdavo gyvenimo realijas ir praktišką vienos ar kitos spalvos arklių svarbą tradicinėje kultūroje (juodbėris, bėris ir kt.). Gausus skirtingų sąvokų norint įvardyti arklį vartojimas siejasi su tradicine mąstysena, kuri, apibūdindama kokį nors objektą, turėjo polinkį vartoti kuo konkretesnę sąvoką. Tokia arklio įvardijimų gausa sustiprina prielaidas, kad arklys buvęs ne šiaip naudingas gyvulys, bet turėjo itin didelę reikšmę senojoje pasaulėžiūroje. Turint galvoje, kiek arklio vardų minima tautosakoje, galima kelti mintį, kad ši gausa buvo ne be pagrindo – tokia įvairovė galėjo atsirasti dėl gyvūno svarbosThe object of this study is designator of horses (arklys, žirgas, kumelė, kumeliukas, juodis, šyvis/širmis, juodbėris, bėris, bulanas, kaštanas) in Lithuanian folklore. The study analyses some designators of the horse, mentioned in Lithuanian folklore as well as their connections with traditional world-views and customs. The study discusses different designators, the situations of usage and relation to myths and traditions. Though the names arklys (a horse) and žirgas (a charger) look synonymous, in folklore they not so often replace each other in similar situations. Arklys is connected with agrarian culture and every- day life. Žirgas is more often used for idealizing someone, for showing an exceptional event of a person’s life (going to a wedding, to a war). Žirgas was recognized as a symbol of honour and masculinity. The word kumelė (a mare) connects with the female gender, especially emphasizing her reproductive ability. Also the usage of the designator kumelė concerns some wedding beliefs. The usual relation between kumelė and her offspring (kumeliukai) is also one of most popular images in Lithuanian folklore. The names of horses often originated from their colour; on the one hand, this speaks about traditional thinking and attitudes. On the other hand, some of them represent real life and the practical meaning of some colours in traditional cultureHumanitarinių mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta