Mylim Europą, bet kodėl Europa vis dar be konstitucijos? : [recenzija]

Visų trijų skyrių analizę įprasmina darbo išvados, kurios atsako į knygos pavadinimo klausimą. Pasak autoriaus, Konstitucija Europai netiko dėl daugelio priežasčių. Konstitucionalizacijos bandymo procesas išryškino didžiųjų ir mažųjų ES valstybių interesų skirtumus, supriešino šerdies ir periferijos valstybes, ES plėtros ir gilinimo šalininkus, atskleidė Prancūzijos ambicijas lyderiauti Europos Sąjungoje. Prie ES konstitucijos priėmimo nesėkmių prisidėjo dokumento turinio ir jo pavadinimo prieštara, dokumento teksto sudėtingumas, referendumo pasirinkimas tarptautinei sutarčiai ratifikuoti, pagilėjusi elito ir masių takoskyra, sisteminė eurointegracijos legitimacijos metodų krizė ir daugelis kitų faktorių. Apibendrinant norėtųsi pažymėti, kad recenzijoje išsakytos pastabos nėra itin svarbios, nes kai kuriuos trūkumus, analizės netolydumą kompensuoja knygų operatyvumas. Taip sparčiai besikeičiančiais laikais labai svarbu Lietuvos politologams reaguoti į čia pat vykstančius įvykius ir besitęsiančius procesus. Taigi pagirtinas autoriaus siekis 2005 m. pabaigoje išleistoje knygoje apžvelgti tų pačių metų viduryje vykusių procesų raidą ar 2004 m. pradžioje pasirodžiusioje knygoje aptarti praėjusių metų įvykius. Operatyvumas jokiu būdu nereiškia, kad knygos paviršutiniškos. Pavyzdžiui, recenzijos rašymo metu pagrindiniuose pasaulio politikos mokslų žurnaluose ima rastis detalesnės atvejų studijos, kurios pateikia atskirų atvejų detalesnes analizes, negu sau kėlė užduotį L. Mažylis savo monografijoje. Vis dėlto pasiektos esminės knygų ir pasirodžiusių straipsnių įžvalgos sutampa. Nepritarimas ES konstitucijai motyvuojamas panašiais argumentais: balsavimu prieš elitą, partijų sistemos krize, valstybės vidaus politikos problemų dominavimu europinio balsavimo motyvacijoje.[...]Vytauto Didžiojo universiteta