Ar visiškai autonomiškiems dirbtinio intelekto subjektams turi būti suteikiamas teisinis subjektiškumas?

The aim of this research is to address the issue of granting legal capacity to fully autonomous artificial inteligence systems. Artificial intelligence is swiftly developing lately and is expected to evolve in the future. This type of creation might well be fully autonomous and able to act without the external human control, using only it‘s developed intelligence, and trying to reach it‘s independent aims. Since scholars, scientists and public figures predict that even fully autonomous artificial intelligence systems are due to be created, the question, which could be caused, is whether these evolved species should be given a valuable priviledge of legal personality? In order to approach the solution to the problem addressed, this thesis includes several aspects, relevant in order to achieve it. To begin with, the general concept of legal capacity is introduced. Following this aspect, the main features of both natural and juridical persons are addressed, in order to become familiar with the content of legal capacity, or in other words, to be aware – what features do these individuals, which are at present granted legal capacity, possess. Furthermore, the different topic of artificial intelligence is explained, having the aim to clarify, what are the features of artificial intelligence, and whether these features conform with the criteria, which are needed in order to be granted legal capacity. Following this, the additional questions and concerns are being discussed, which are relevant while deciding the present issue. Finally, the conclusions of the research have been made, regarding the presented problem.Dirbtinis intelektas yra inovatyvus išradimas, kurio svarba nuolat auga, pritaikomumo apimtis vis didėja, ir galimybės nuolat plečiasi. Dėl šių priežasčių, yra manoma, jog artimiausiu metu, dirbtinis intelektas pasieks tokį pažangumo lygį, kad jo protinės savybės ne tik nesiskirs nuo tų, kurias turi žmogus, bet ir jas aplenks. Paminėtina, jog dirbtinis intelektas neapsiribos vien tik žmogų pranokstančiomis savybėmis siauroje srityje, bet tarsi žmogus turės galimybę išmokti daugelio įvairių aspektų. Kas dar svarbiau, šie žmogaus kūriniai turės galimybę veikti esant sumažintai žmonių kontrolei, arba nesant jokios kontrolės. Taigi, manoma, kad atsiras ir autonomiškų dirbtinio intelekto sistemų. Žinant tai, kokia pažanga yra prognozuojama minėtoms sistemoms, atsiranda būtinybė jas apibrėžti ir teisiškai. Ar šios sistemos gali būti pripažįstamos teisės subjektu, jeigu jos veiks visiškai atskirai nuo žmogaus? Kadangi nė vienas dabartinis teisės subjektas neveikia atskirai nuo žmogaus: fiziniai asmenys ir yra žmonės, o juridiniai veikia per juos valdančius fizinius asmenis. Tačiau kita vertus, ar yra teisinga nesuteikti teisinio subjektiškumo sistemai, kurios dauguma savybių sutampa su suaugusio ir veiksnaus žmogaus savybėmis? Tai yra klausimai, į kuriuos radus atsakymus, būtų atsakytas ir pagrindinis šio magistro darbo klausimas – ar gali teisinis subjektiškumas būti suteiktas visiškai savarankiškam dirbtiniam intelektui? Norint surasti atsakymą į pateiktą problemą, būtina atlikti keletą veiksmų. Pirmiausia, privalu išsiaiškinti, kokia yra teisinio subjektiškumo samprata ir koks yra jo turinys, aptariant ir fizinius, ir juridinius asmenis, t.y. tuos, kuriems jau yra suteiktas teisinis subjektiškumas. Antra, reikia suvokti, kokios yra pagrindinės dirbtinio intelekto savybės, ir koks yra jo galimybių lygis. Trečia, būtina apibrėžti, ar dirbtinio intelekto savybės atitinka reikalavimus, keliamus asmeniui, kuris yra teisės subjektas. Galiausiai, privalu išsiaiškinti ir galimas teisinio subjektiškumo suteikimo dirbtiniam intelektui pasekmes bei grėsmes. Visa tai aptariama šiame darbe, ir tai aptarus, siekiama pateikti išvadas ir rekomendacijas, bei prisidėti prie bendros sampratos apie dirbtinio intelekto teisinį subjektiškumą, kūrimo, taip siekiant pasitarnauti ateities įstatymų leidėjams