Kultūros institucijos perėjimas iš socialistinio komunizmo į demokratinį kapitalizmą: Dubrovniko vasaros festivalio tyrimas

Plečiantis Europos Sąjungai ir skelbiant pasaulio demokratizaciją, tyrinėjama ir lyginama tokių pačių ar bent panašių politinių sistemų, stovinčių ant tvirtų kapitalizmo pamatų, tarptautinė kultūros politikos įvairovė. Tuo tarpu prie ES prisijungusios ar besijungiančios naujos šalys vis dar išgyvena pereinamąjį laikotarpį – iš socialistinių, pokomunistinių politinių sistemų jos transformuojasi į kapitalistines demokratines sistemas. Nors perėjimo procesų pagrindą sudaro teisėtvarkos ir socialinės politikos pokyčiai, tai smarkiai veikia kultūros institucijas. Tos institucijos buvo pagrindinės socialistinės kultūros politikos platformos, nes jos reprezentavo svarbiausią socialinio kapitalo gamybos ir kūrimo šaltinį nekapitalistinėse politinėse struktūrose. Susikūrus naujoms kapitalistinėms sistemoms, jų socialinė reikšmė ir vaidmuo smarkiai pasikeitė, kultūros institucijos, o kartu ir nacionalinio bei vietos biudžeto įsipareigojimai liko be aiškaus tikslo. Šio straipsnio tikslas – aiškiai apibrėžti pereinamąjį laikotarpį kultūros srityse, kapitalistinės kultūros politikos faktus, šaltinį ir tikslus bei palyginti jų poveikį pačiai institucijai ir visuomenei. Siekiant nuoseklumo, pasirinktas Dubrovniko vasaros festivalis ir išnagrinėtas kaip viena svarbiausių kultūros institucijų buvusioje Jugoslavijoje, tebefunkcionuojanti naujoje kapitalistinėje demokratinėje Kroatijoje. Atsižvelgiant į tyrimo vietą ir svarbiausia – į jo objektą, šiame straipsnyje apsiribojama naratyvo, kurį galima pritaikyti kultūros politikai ir pereinamojo laikotarpio bruožams tik Kroatijoje, analize.Apart from being thoroughly ideologically opposed, the main disparity between socialism and capitalism is predominantly recognisable in the obvious differences among their political systems, and aparent sets of social values. Although based on free thought and critical questioning, the Western capitalist order that has dominated the world economy for more than three centuries has been continually inclined to swiftly dismiss any benefits found in socialist or communist public policies and social experiences. This attitude was also proclaimed and prescribed by remaining European monarchies, and by emerging capitalist countries. Although the collapse of the communist regime throughout most of the world has proven that as a social and political imperatyve it is unsustainable, and therefore ineffective in the realm of modern rules, the Western world of capitalism has continued to label socialist communism as one of the worst threats to humanity. In Croatia this attitude is adopted by the neo-conservatives, who have unofficially proclaimed the “return of communism” as the greatest potential danger. A more detailed examination of the socialist treatment of public norms and creation of a value system has been abandoned in the wider context of a generally negative judgement, with the result that there is insufficient literature on a more elaborate and complex comparative study of the recent changes in Eastern European – particularly ex- Yugoslav – cultural contexts