Shaping quality of assisted social care service provision at home for older persons: the perspective of care receivers and care providers

Vienas iš svarbiausių pokyčių, kurį patiria visos Europos Sąjungos šalys, yra demografinis senėjimas. Lietuvos statistikos duomenimis, pastebimas išaugęs paslaugų gavėjų skaičius, kuris sietinas su visuomenės senėjimu, ilgėjančia gyvenimo trukme, poliligotumu ir didėjančiu atotolio šeimų skaičiumi. Šio tyrimo tikslas - apibūdinti socialinių paslaugų asmens namuose senyvo amžiaus žmonėms kokybės raiškos aspektus iš paslaugų gavėjų ir teikėjų perspektyvos. Keliami klausimai, kas daro įtaką šių paslaugų kokybei ir kaip kokybę apibūdina paslaugų gavėjai ir teikėjai. Pasak O’Keeffe (2014), socialinių paslaugų kokybė yra socialinis konstruktas, kurio formos priklauso nuo amžiaus, lyties, socialinės padėties ir sveikatos būklės. Todėl kokybė yra daugialypė ir labai individualizuota, priklausomai nuo to, kaip ji patirta. Tyrime remiamasi principu, kad socialinių paslaugų asmens namuose kokybės stiprinimas yra neatsiejamas nuo socialinių paslaugų gavėjų ir teikėjų esamų subjektyvių patirčių. Siekiant atskleisti socialinių paslaugų asmens namuose kokybės apibūdinimą buvo pasitelktas kokybinis tyrimas. Tyrimo metu naudotas pusiau struktūruotas interviu su 5 šių paslaugų gavėjais, kurių amžius nuo 76 iki 94 metų, ir fokusuota diskusijų grupė, kurioje buvo bendraujama su socialines paslaugas namuose teikiančiais 6 darbuotojais. Tyrimo metu buvo naudojama turinio duomenų analizė. Šiame tyrime buvo remiamasi interpretuojamąja-konstruktyvistine ontologija. Remiantis šia ontologija, galima teigti, kad socialinius reiškinius bei jų prasmes konstruoja tiriami žmonės bei tyrėjai ir kad kalba yra pagrindinis instrumentas, apibrėžiantis veikėjų realybės suvokimą (Ruškus, 2015). Tyrimo metu buvo remiamasi subjektyvistine-interpretuojamąja epistemologija. Rezultatai atskleidė šių paslaugų gavėjų socialinę situaciją: izoliacija, vienišumas, poliligotumas, ribota kasdienybė ir užimtumas, nereikalingumas ir patologinis liūdesys. Tyrimo dalyvių perspektyvos kontekste šių paslaugų kokybė sietina su lūkesčių ir poreikių patenkinimu, socialinio darbuotojo padėjėjo vaidmeniu bei funkcijomis, jo asmeninėmis savybėmis ir gebėjimų įgalinti paslaugų gavėją. Kokybė taip pat sietina su saugumo užtikrinimu, užimtumo spektro platumu ir pagalba kasdienėje veikloje, suteikiant galimybę gyventi švarioje aplinkoje ir valgyti šviežią maistą. Kaip tobulintini aspektai atsiskleidžia socialinio darbuotojo vaidmens didinimas, šių paslaugų teikimas ir savaitgaliais, į asmenį orientuoto paslaugų teikimo modelio plėtojimas, bendruomenių įtraukimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo galimybių ieškojimas.Population aging is one of the most important changes experienced by all the countries of the European Union. Lithuania’s statistical data show that there has been an upsurge in the number of the recipients of home-based social services, which is associated with the aging society, the increasing life expectancy, the prevailing multimorbidity and the growing number of families where parents reside abroad and children remain in their native country. The objective of this research is to describe aspects related to the expression of the quality of home-based social services for seniors in the context of the perspective of service recipients and providers. The following questions are raised: what are the things that influence the quality of these services and how do service recipients and providers characterize the quality? According to O’Keeffe (2014), the quality of social services is a social construct that takes forms depending on the age, gender, social status and health condition. Therefore, the quality of social services is multidimensional and highly personalized, i.e. determinable by how it is experienced. The research rests on the principle that the enhancement of the quality of home-based social services is inseparable from the existing subjective experiences of social service recipients and providers. In order to reveal the description of the quality of home-based social services, qualitative research was used, which rested on an interpretive and constructivist ontology. Based on this ontology, it can be stated that social phenomena and their meanings are constructed by people and researchers, and that language is the main instrument defining the actors’ perceptions of reality (Ruškus, 2015). The research also rested on a subjective and interpretive epistemology and involved a semi-structured interview with 5 service recipients whose ages varied from 76 to 94, and a focus group consisting of 6 employees who provided house-based social services. In addition, a content analysis was used during the research. The results revealed the social situation of the recipients of these services: social isolation, loneliness, multimorbidity, daily life and occupation with restrictions, uselessness and pathological sadness. In the context of the perspective of research participants the quality of these services is associated with the fulfilment of expectations and needs, the role and functions of a social work assistant, and his/her personal qualities and abilities to empower a service recipient. It is also linked to safety assurance, informal communication development, occupation spectrum width and assistance in daily activities by enabling an individual to live in clean surroundings and to eat fresh food. Aspects that require improvement include: strengthening the role of a social worker, providing these services also at weekends, expanding the model of person-oriented service supply, engaging communities and searching for interinstitutional cooperation possibilities