Paauglių patyčių patyrimo patirties ir automatinių minčių ryšys

Patyčių paplitimo tyrimai atlikti 1994 - 2014 m. Lietuvos mokyklose rodo, kad patyčių apraiškų dažnis reikšmingai sumažėjo, tačiau lyginant su kitomis šalimis kol kas lieka vienas didžiausių (Zaborskis, 2014). Patyčių klausimas mokyklų kontekste yra aktuali tema ne tik Lietuvoje. Tai yra globali problema, sukelianti rimtų neigiamų sveikatos ir įvairių psichologinių sunkumų tiek aukai, tiek patyčių dalyviams (Kub, Feldmen, 2015; Gvirdainis, Pocevičienė, 2009). Aiškinant patyčių priežastis nemažas dėmesys skiriamas paauglių ankstesnei smurtinei patirčiai, jausmams, įsitikinimams apie patyčias, aplinkos veiksniams (Alifanovienė, 2010; Targamadzė, Valeckienė, 2007). Remiantis kognityvine-elgesio teorija, automatinės mintys, kurios yra kognityvinės reakcijos į tam tikrą stimulą, sukelia elgesį. Tyrimas atskleidė, jog automatinės mintys siejasi su agresyviu elgesiu, tačiau sąsajų nebuvo ieškoma su patyčių pasireiškimu (Yavuzer ir kt., 2014). Taigi patyčių dalyvių būdingiausių automatinių minčių atradimas, prisidėtų prie prevencinių programų tobulinimo. Darbo tikslas - atrasti paauglių patyčių patyrimo patirties ir automatinių minčių ryšį. Metodika. Tyrime dalyvavo 577 tiriamieji (283 merginos; 294 vaikinai), kurių amžiaus vidurkis 15,2 (±1,1). Patyčių patyrimas buvo matuojamas klausimais: kaip dažnai kiti mokiniai tyčiojosi iš tavęs ir kaip dažnai tu tyčiojais iš kitų asmenų. Automatinės mintys buvo matuojamos Vaikų automatinių minčių skale (Schniering, Rapee, 2002), kurią sudaro fizinių grėsmių, asmeninių nesėkmių, priešiškumo poskalės. Rezultatai. Logistinė regresijos analizė parodė, kad tikimybę tapti patyčių auka didina jaunesnis amžius ir dažnesnės mintys apie asmenines nesėkmes. Tikimybę tapti patyčių agresoriais didina priešiškos mintys ir vyriškoji lytisPsichologijos katedraVytauto Didžiojo universiteta