Panevežys region‘s economic, environmental and social assesment of changes in sustainable development

Tolygus regionų vystymasis ir skirtumų mažinimas yra darnaus vystymosi prioritetinė sritis. Darnaus vystymosi strategijoje kaip stiprybė įvardintos regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo priemonės. Kaip silpnybė, kad daugiausiai investicijų tenka didžiausiems regionams, taip skirtumai didėja. Nors Panevėžio regionas vienas didžiausių, tačiau pastebimi skirtumai nuo Lietuvos rodiklių. Darbo tikslas – remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, rajonų veiklos ataskaitomis atlikti Panevėžio regiono ekonomikos, aplinkos bei socialinių pokyčių analizę darnaus vystymosi aspektu bei rezultatus palyginti su Lietuvos rodikliais. Siekiant įvertinti rodiklių tendencijų patikimumą atlikta regresinė analizė, o ryšiui tarp kintamųjų nustatyti koreliacinė analizė. Ekonominė situacija Panevėžio regione vertinama neigiamai. Vidutiniškai 26 % mažesnis BVP, padidėjo statistiškai reikšmingai (R2=0,87, p<0,05), apgyvendinimo įstaigos sudarančios daugiau nei 3 % visos Lietuvos apgyvendinimo įstaigų (padidėjo statistiškai reikšmingai (R2=0,79, p<0,05)), beveik 4 kartus mažesnės TUI. Regione 1000 gyventojų tenka daugiau automobilių nei Lietuvoje. Aplinkos būklė regione yra vidutinė. Dviem kartais mažesnis nei Lietuvos teršalų išmetimas, analizuojamu laikotarpiu padidėjęs 15 % (R2=0,61, p0,05), tačiau taip pat 12 % didesnis vandens sunaudojimas pramonėje bei 5 % vidutiniškai mažesnis miškingumas nei šalies. Socialiniai rodikliai taip pat blogesni nei šalies. Vidutiniškai 1,6 % didesnis nedarbo lygis, nors matoma šio rodiklio mažėjimo tendencija. Taip pat 14 % mažesnis mėnesinis bruto darbo užmokestis, šis rodiklis padidėjo statistiškai reikšmingai (R2=0,83, p<0,05) ir 12 % mažesnis gimstamumo rodiklis. Sužeistų žmonių skaičius šiek tiek mažesnis nei Lietuvoje vidutiniškai, sumažėjo statistiškai reikšmingai (R2=0,58, p<0,05). Vystymosi netolygumai fiksuoti ir tarp rajonų. Geriausiai ekonomikoje įvertinta Panevėžio miesto savivaldybė, blogiausiai Biržų ir Pasvalio rajonai. Aplinkos sektoriuje geriausiai vystosi Panevėžio rajonas, blogiausiai Panevėžio miestas, o socialinėje sferoje geriausiai įvertintas Kupiškio rajonas, blogiausiai Rokiškio rajonas. Didelės pramonės apimtys lemia blogesnę nei kituose rajonuose aplinkos būklę. Taip pat pastebima, kad užsienio investicijos daro stiprią įtaką teritorijos ekonominiam stiprumui.Regional development and the reduction of difference constitute the fields of priority in the sustainable development. The launched measures of reduction of differences are considered to be a strategic strength. The fact that most of the investments are allocated to the largest regions is distinguished as a weakness. Big regions are developing more rapidly thus increasing the differences. Work aims at performing the analysis of economic, environmental and social changes in Panevėžys region in aspect of sustainable development and at comparing its results with Lithuanian indicators following the data of the Lithuanian Department of Statistics and regional activity reports. The regression analysis was conducted to assess the reliability of trends of indicators, and the correlation analysis was performed to determine the relation between variables. The economic situation of Panevėžys region is negatively viewed. The GDP, which is averagely by 26 % lower, has statistically significantly increased (R2=0,87, p<0,05); the number of accommodation establishments, which constitute more than 3% of all accommodation establishments in Lithuania (statistically significantly increased (R2=0,79, p<0,05)); direct foreign investments are almost 4 times lower. Panevėžys region has the lead in Lithuania by the level of motorization. In the region, more cars fall to 1000 inhabitants than in Lithuania. The environmental state of the region is mediocre. The emission is twice lower than in Lithuania, during the period of analysis it increased by 15 % (R2=0,61, p0,05); however, the consumption of water is by 12 % larger in the industry and the forest coverage is on average by 5 % lower compared with the entire country. Social indicators are worse than country. Average, the unemployment rate is 1,6 % higher the trend of decline of this indicator is observed. The gross monthly earnings are 14 % lower (statistically significantly increased (R2=0,83, p<0,05)) and the birth rate is 12 % lower. The number of injured people is slightly lower than country average (statistically significantly decreased (R2=0,58, p