Ar Lietuvos šeimos politika turi galimybę būti sėkminga siekiant demografinių tikslų?

Daugelio valstybių, į kurias mes bent jau norėtume lygiuotis, geroji praktika rodo –sėkminga šeimos politika, siekiant gerinti mažo gimstamumo situaciją, gali būti sėkminga. Pripažįstama ir įvairia informacija pagrindžiama, kad šeimos politika siekiant didinti gimstamumą gali būti efektyvi, jei sudaromos socialinei, ekonominei ir net kultūrinei situacijai adekvačios sąlygos tėvams (abiem, ne tik motinai) derinti profesinę veiklą ir vaikų auginimą. Ši realiame gyvenime patikrinta šeimos politikos plėtros kryptis jau turi iš esmės visuotinai pripažintą gerosios praktikos statusą ir yra įgavusi solidų teorinio apibendrinimo lygmenį. Pagrindinės priemonės, sudarančios galimybes derinti darbą ir vaikų auginimą, yra atostogos, skirtos mažų vaikų priežiūrai namuose, formaliosios vaiko ugdymo ir priežiūros paslaugos (ne tik ikimokyklinio, bet ir jaunesnio mokyklinio amžiaus) ir lanksčios užimtumo formos. Labai svarbu, kad šios trys darbo ir vaikų auginimo derinimo dedamosios viena kitą papildytų ir būtų suderinamos. Kaip per pastaruosius beveik tris dešimtmečius Lietuvoje keitėsi šios prioritetinėmis pripažįstamos šeimos politikos priemonės? Trumpai iliustruosime jų pagrindinių pokyčių trajektorijas ir esamą situacijąSociologijos katedraVytauto Didžiojo universiteta