Kaunas‘ Lithuanian Identity in the Literature of the 19th Century

Kauno erdvė padeda išreikšti bendras etnokultūrines XIX a. tendencijas Lietuvoje. Miestas, tapęs carinės gubernijos centru, literatūros savimonėje išsaugo savo autentišką pavidalą. Kauno savitumą lemia jo geografinė padėtis. Tai miestas prie upės, apribojančios ir išplečiančios jo erdves. Lietuviškojo tapatumo kontūrai Kauno literatūrinėje savimonėje ryškėja bandant kurti mitologinio ir herojinio epo situacijas. Erdvės sakralizacija, mitinės genealogijos akcentai, savų dievų olimpas, religinio kulto vaizdavimas romantinio pobūdžio tekstuose – tai mitologinio Kauno naratyvo ženklai. Kuriamas istorinės topikos repertuaras rodo, jog literatūroje stengiamasi gaivinti herojinės epikos atmintį. Kauno pilis tampa lemiamų mūšių erdve, ryškinami savi herojai, įvykių baigtį lemia kolektyvinės sąmonės suformuotos nuostatos. XIX a. lietuvių literatūros tekstuose ženkli lietuviškosios Kauno tapatybės idėja savitai tęsiama XX a. literatųThe space of Kaunas helps to make clear the most common ethnocultural tendencies of the 19th century in Lithuania. After gaining the status of the center of gubernatorial “realm“, the city preserves its authentic shape in literary self-consciousness. Kaunas‘ individuality is stipulated by its geographical location – the city is near the river, which limits and at the same time expands its space. The forms of Lithuanian identity become more clear while trying to create the situations of mythological and heroic epos. The signs of the narrative of mythological Kaunas – the accents of mythic genealogy, the Olympus of local gods, the representation of religious cult in Romantic texts. The original idea of Kaunas‘ Lithuanian identity of the 19th century was continued successfully by the writers of the 20th centuryLituanistikos katedraVytauto Didžiojo universiteta