Relationship between alcohol outlet density, public alcohol consumption and social harm

Lietuvoje alkoholio pardavimo vietų tankio ir viešo jo vartojimo įtaka nusikaltimams ar socialinei žalai dar netyrinėta. Šio straipsnio tikslas yra nustatyti alkoholio pardavimo vietų tankio ir viešo vartojimo sąsajas su patiriama socialine žala skirtingo tipo mikrorajonuose. Straipsnyje remiamasi erdvinio (teritorinio) skerspjūvio alkoholio prieinamumo ir socialinės žalos teoriniu modeliu. Tyrimui buvo atrinkti mikrorajonai, reprezentuojantys 4 klasterius – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrą, senąjį darbininkų, sovietinį ir priemiesčio mikrorajonus. Kiekybinėje apklausoje dalyvavo 1 872 respondentai. Analizė atlikta remiantis faktorine analize, nepriklausomų imčių vidurkių palyginimu ir taikant regresinės analizės metodus. Nustatyta, kad visų trijų miestų priemiesčio mikrorajonuose alkoholio prieinamumo ir socialinės žalos rodikliai yra žemiausi ir šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p0,05). Tiesinės regresinės analizės rezultatai atskleidė, kad alkoholio prieinamumo didėjimas tiesiogiai sąlygoja socialinės žalos rodiklio augimą. Kuriant socialinės žalos prevencijos programas, viena iš esminių priemonių turėtų būti alkoholio pardavimo vietų tankio mažinimas. Savivaldybės, kurios atsako už alkoholio pardavimo savo teritorijoje reguliavimą, prieš išduodamos licencijas, turėtų įvertinti socialinės žalos kaštusThere is almost no research about the relationship between alcohol outlet density, its consumption in public spaces and crime or other social harm in Lithuania. Thus, this article analyses links between alcohol outlet density, its consumption in public spaces and social harm in different areas of major Lithuanian cities. It is based on the area related alcohol availability and theoretical framework of social harm. According to the area sampling, four area clusters were chosen in Vilnius, Kaunas and Klaipėda cities: the old town, the working class area, the area of Soviet blocks of flats and suburban zone. A qualitative survey was conducted during which 1872 respondents were interviewed. In analysing the data, factor analysis, comparison of independent samples means and linear regression were applied. The data analysis enables us to conclude that alcohol availability and social harm rates are the lowest in the cities’ suburban areas compared to other spaces (p<0.05). Alcohol outlet density is the highest in the old town area (p<0,05). The social harm is significantly higher in the old town, working class and Soviet block of flats areas compared to the suburban area (p