Pirmosios Lietuvoje trumpalaikės seksualinio priekabiavimo prevencinės programos kūrimas

Įvadas: Seksualinis priekabiavimas vis dar nurodomas kaip viena dažniausiai patiriamų diskriminacijos lyties pagrindu formų ir yra įvardinamas kaip vienas žalingiausių karjerai veiksnių (Willness, Steel, Lee, 2007). Nors ilgą laiką daugiausia dėmesio buvo skiriama darbuotojų patiriamam seksualiniam priekabiavimui, tačiau vis dažniau atkreipiamas dėmesys į studentų seksualinio priekabiavimo patirtį ir su seksualinio priekabiavimo suvokimu susijusius veiksnius, darančius įtaką reiškinio atpažinimui bei sprendimui kreiptis pagalbos. Tyrimai rodo, jog virš 20 proc. studenčių ir iki 15 proc. studentų susiduria su seksualiniu priekabiavimu, vis dėlto net 60 proc. nukentėjusių nurodo nežinantys, kur reikėtų kreiptis pagalbos ir mano, kad jų skundas nebus priimtas rimtai (Whitley, Tiffany 2015; Wolff ir kt. 2016). Remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros duomenimis (2014) Lietuvoje seksualinio priekabiavimo rodikliai išlieka vieni žemiausių Europos šalyse, o oficialių duomenų apie studentų seksualinio priekabiavimo patirtį iki šiol nėra. Dėl ypač neigiamų seksualinio priekabiavimo pasekmių studentų psichologinei ir fizinei sveikatai, tokių kaip: ilgalaikis nerimas, patiriamas pykčio jausmas, depresija, bei žalingas alkoholio vartojimas, svarbu atkreipti dėmesį į galimas seksualinio priekabiavimo prevencines priemones, kurios skatintų geresnį reiškinio atpažinimą bei suteiktų reikalingos informacijos apie galimas pagalbos priemones nukentėjus (Wolff ir kt., 2016). Taigi šio darbo tikslas – parengti prevencinę programą studentų seksualinio priekabiavimo mažinimui remiantis užsienio šalių praktika bei Lietuvoje galiojančiais įstatymais. Metodika: Tyrimo metodas – mokslinės literatūros apžvalga ir analizė. [...]Socialinių mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta