Polishness and lithuanianness in Kaunas benedictine convent 1905–1924

e-ISSN 2335-8785Straipsnyje atskleidžiamos aplinkybės, kuriomis Kauno benediktinių vienuolynas tapo tautinės Lenkijos rėmėju, lenkiškumo židiniu viduryje etninės Lietuvos buvusiame Kauno mieste. Tyrimas parodė, kad didžiausią įtaką prolenkiškojo tautiškumo formavimuisi turėjo vienuolyno kapelionu nuo 1907 m. buvęs iš Latgalos kilęs lenkas Pranciškus Kriškijonas ir nuo 1911 m. vienuolyno vyresniąja tapusi Varšuvos miestietė Cecilija Kolumba Baranauskaitė. Ji iš kandidačių į vienuoles atsirinkdavo tik jai palankias, jos nurodymus paklusniai vykdžiusias merginas, kitoms neleisdama duoti amžinųjų įžadų. Tačiau prieš lenkiško vienuolyno formavimą laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune sukilo visa Lietuvos visuomenė. Konfliktas buvo išspręstas pakeitus vienuolyno vadovybę ir 1924 m. lenkes seseris išsiuntus į KolainiusThe study aims to reveal the factors that caused Kaunas Benedictine convent to become a supporter of national Polish state and a cradle of Polish culture while being in the middle of ethnic Lithuanian lands, in Kaunas. It appeared that the greatest impact on the development of pro-Polish attitudes was made by the chaplain of the convent Pranciškus Kriškijonas (since 1907), a Pole who originated from Latvia, and by the prioress Cecilija Kolumba Baranauskaitė (since 1911), a Warsaw citizen. When selecting candidates, she used to choose only those girls who were the most favourable and obedient, whereas others were not allowed for further advancement towards eternal vows. Lithuanian society, however, rebelled against formation of the Polish orientated convent in the temporary capital of the state. The conflict was resolved by changing leaders of the convent and by sending Polish sisters to Kolainiai (1924)Istorijos katedraVytauto Didžiojo universiteta