Taking a child into care from unsafe environment: subjective experiences of child rights specialists (watchers)

Tyrimu siekiama išanalizuoti vaiko teisių apsaugos specialistų (budėtojų), dirbančių naktimis, vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos subjektyvias patirtis. Tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjamos vaiko teisių apsaugos specialistų (budėtojų) patirtys, nėra, nes Lietuvoje tokie darbuotojai pradėjo dirbti nuo 2018 m. liepos 1 d. kartu su Vaiko teisių apsaugos reformos pradžia. Šie praktikai naktimis turi balansuoti ties šeimos išsaugojimo ir vaiko teisių apsaugos, kai yra skriaudžiami vaikai. Tyrime ieškoma atsakymo į klausimą, kokios patirtys atsiskleidžia vaiko teisių apsaugos specialistų (budėtojų) pasakojimuose apie vaikų paėmimą iš nesaugios aplinkos. Tyrimo objektas - vaiko teisių apsaugos specialistų (budėtojų) vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos subjektyvios patirtys. Tyrimo tikslas - atskleisti vaiko teisių apsaugos specialistų (budėtojų) vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos subjektyvias patirtis. Darbo uždaviniai: 1. Aprašyti vaiko teisių apsaugos specialistų (budėtojų) subjektyvias darbo pradžios patirtis. 2. Aprašyti vaiko teisių apsaugos specialistų (budėtojų) darbo kokybės veiksnius. 3. Aprašyti vaiko teisių apsaugos specialistų (budėtojų) veikimo paimant vaiką iš nesaugios aplinkos subjektyvias patirtis. Atsakant į tyrimo klausimus manoma, kad realybė yra konstruojama, pažinimas yra tyrimo dalyvės (-io) patirtis. Dėl šios priežasties tyrimo duomenų analizei pasirinkta kokybinio tyrimo fenomenologinė strategija. Fenomenologija siekia atskleisti fenomeną (kas tai?) ir būdą, kuriuo jis atsiranda (kaip?) (Bitinas, Rupšienė ir Žydžiūnaitė, 2008). Tyrimu atskleista, kad budėtojai, pradėdami darbą vaiko teisių apsaugos (budėtojų) (toliau – budėtojas) srityje, turėjo patirties dirbdami su vaikais. Į budėtojų pareigybes asmenys darbinosi, neturėdami visos informacijos apie darbo specifiškumą. Adaptuotis naujoje darbo vietoje tyrimo dalyviai padėjo vieni kitiems. Kaip darbo sunkumus asmenys įvardija nuovargį ir nuolat jaučiamą stresą. Budėtojų darbas yra pilnas gynybos prieš vaiko teisių pažeidėjus, visuomenę ir net savo artimuosius. Tyrimo dalyviams porininkas yra svarbiausias jų komandos narys. Kitų komandos narių, pvz., dieną dirbančių vaiko teisių apsaugos specialistų bei tarnybų skyriams vadovaujančių vadovių (-ų), profesinėje plotmėje jaučiasi nepripažinti. Policiją budėtojai įvardina taip pat kaip komandos narius. Budėtojai dirba ne pagal vienodus standartus. Budėtojai įvykiuose privalo profesionaliai spręsti vaiko teisių pažeidimus su neblaiviais suaugusiais asmenimis. Stengiasi pagal galimybes padėti žmonėms spręsti jų problemas. Taiko tiesioginį konsultavimą. Budėtojams tenka nelengva užduotis kalbėtis su vaikais. Budėtojų manymu, labiausiai trūksta pagalbos šeimai.The aim of this research is to analyse the subjective experiences of child rights protection specialists (watchers) who are working at night while taking a child into care from an unsafe environment. There is no research on the experience of child rights protection specialists (watchers) because in Lithuania these specialists started working since the 1st of July of 2018 together with the beginning of the children’s rights protection reform. These practicians have to balance between the protection of the family and child rights protection during night time when children are abused. The research aims to answer the question: what experiences are revealed in the stories of the child rights protection specialists (watchers) while taking a child into care from an unsafe environment? The object of the research is the subjective experiences of child rights specialists (watchers) while taking a child into care from an unsafe environment. The aim of this research is to reveal the subjective experiences of child rights protection specialists (watchers) while taking a child into care from an unsafe environment. The objectives are: 1. Describe the experiences of the beginning of the work of the child rights protection specialists (watchers). 2. Describe the work quality factors of child rights protection specialists (watchers). 3. Analyse the subjective experiences of child rights protection specialists (watchers) activities while taking a child from an unsafe environment. During the investigation, the researcher adopts an approach that the reality is socially constructed and the object of cognition is the internal experience of an informant which makes sense during the transactional interaction (Bitinas and etc. 2008). Due to that phenomenological strategy of qualitative research was chosen for the analysis of the research data. Phenomenology aims to reveal the phenomenon (what is it?) and the way it appears (how?). The research reveals that the child rights protection specialists (watchers) (further – watcher) had working experience with children at the beginning of the work. While applying to the job, the persons did not have full information about the specificity of the work. Participants helped each other to adapt to the new workplace. Individuals find the fatigue and persistent stress difficulties of the job. The work of the watchers is full of defense: against the perpetrators of child rights, society and even their loved ones. The companion is the most important team of the member for the participants of the research. Other members of the team, for example, full-time child rights protection specialist workers feel unrecognised in the professional area of the service department managers. The watchers evaluate policemen as their team members. The watchers work according to different standards. The watchers must deal with violations of the rights of the child with drunken adults. Try to help people solve their problems as much as possible. Applies direct consultations. It is not easy for watchers to talk to children. In watchers’ opinion, families lack support the most.Socialinių mokslų fakultetasSocialinio darbo katedr