The impact of changes in human thinking on the dimension of euthanasia

Straipsnyje analizuojama, kaip bendra žmogaus mąstymo kaita darė poveikį eutanazijos desakralizavimui ir kaip, dangstantis šia sąvoka, pereinama prie nusikalstamos eugenikos. Nuo pat savo egzistencijos pradžios žmogus kūrė mąstymo sistemas, pagal kurias galima atpažinti prioritetines atskirų žmonijos laikotarpių būdingąsias vertybes, kurios tapo pačios mąstymo raidos varomąja jėga. Moderniaisiais amžiais, išsivadavus iš religijos, metafizikos ir filosofijos įtakos, be hermeneutinio pažinimo, apsiribojus vien šiuolaikinės individualistinės minties ir technologijos galimybėmis, žmogui nebelieka prigimtinės atramos taško, pagal kurį kiekvienas gali pasitikrinti ne tik savo atsakomybę, bet ir susiformavusios sąžinės sveikumą. Išsivaduodamas iš suvaržymų, žmogus sekuliarizuoja savo mąstymą, suteikdamas aiškią asmeninės naudos potekstę. Vertybinio konkretumo atsisakymas iškelia individualistinę nuomonę, kuri visuomet nesunkiai randa šalininkų ir tampa grupine arba net oficialiąja teisinga nuomone. Paplitęs pliuralistinis demokratinis mąstymas, paremtas daugumos pritarimu, neišvengiamai sudaro galimybę atsirasti ir kitokiai nuomonei, kuri irgi tiesos vardu gali nurungti ankstesnę teisingą nuomonę. Taip atsiranda daugumos laimėjimai, palaikant vienokią ar kitokią nuomonę, neatsižvelgiant į tai, ar ji moraliai yra teisinga ar ne, svarbu tik tai, kad ji šiandien būtų priimta ir paskelbta kaip oficialiai legalizuota nuomonė. Nenorint žinoti arba nežinant, kas yra prigimtinis įstatymas, kas yra absoliučios vertybės, šalia daugelio kovos dėl būvio reiškinių, kur laimi stipriausieji, patenka ir nepagydomi ligoniai, kurių likimas sprendžiamas nelygioje nuomonių kovoje.[...]Laterano universitetas, RomaVytauto Didžiojo universiteta