The church invites to serve life

Lietuva skuba demokratijos keliu, trokšdama susilyginti su Europos Sąjungos valstybėmis. Jai tenka koreguoti ir derinti savo įstatymus su demokratijos patirtį turinčių valstybių įstatymais. Vienas iš tokių įstatymų – mirties bausmės panaikinimas nusikaltėliams. Prezidentas jau paskelbė šio įstatymo galiojimo sustabdymo moratoriumą. Vyksta diskusijos ir dėl negimusios gyvybės sunaikinimo (aborto) įstatymo teisėtumo. Bažnyčia teigia, kad „ji yra pašaukta tam, kad kaskart su didesniu įsitikinimu visiems iš naujo nurodytų savo valią visomis priemonėmis saugoti žmogaus gyvybę ir ginti ją nuo kiekvieno pasikėsinimo, nesvarbu, kokia yra tos gyvybės būklė ir jos vystymosi stadijos“. Dievas žmogui pavedė rūpintis šiuo pasauliu. „Vis dėlto žmogaus viešpatystė yra ne absoliuti, bet tarnaujamoji žmogus turi viešpatauti išmintingai ir su meile, dalyvaudamas beribėje Dievo meilėje ir išmintyje“. Pasinaudodamas duotais gebėjimais ir protu, šią užduotį žmogus vykdo, bet dėl savo ribotumo dažnai sutrinka ir pasiklysta. Būti šio pasaulio valdovu, jaučiant savo ribotumą ir dvilypumą, nėra lengva. Tai suprato ir apaštalas Paulius, pripažindamas: „aš net neišmanau, ką darąs, nes darau ne tai, ko noriu, bet tai, ko nekenčiu aš sugebu gero trokšti, o padaryti – ne“ (Rom 7, 15). Jei tai sunku tautų apaštalui, galima įsivaizduoti netikinčio žmogaus situaciją. Demokratinėje visuomenėje turime išmokti įsiklausyti į kiekvieno mintį, juo labiau Bažnyčios, kuri tiki, kad už visus miręs ir prisikėlęs Jėzus Kristus teikia žmogui šviesos ir jėgų, kad jis galėtų atlikti savo aukštą pašaukimą. Dievo žodžio, t. y. Šventojo Rašto, studijos padeda geriau pažinti Kūrėją, juo labiau Dievo kūrinio – žmogaus paskirtį. Šventasis Raštas – tai žmogaus ir žmonijos istorija. Tai žmogaus sukūrimo, klajonių, nupuolimo, mirties atėjimo į žemę ir išvadavimo istorija. Mirtis įėjo į pasaulį dėl pavydo ir pirmųjų tėvų nuodėmės. Mirtis įėjo per smurtą, Kainui nužudžius savo brolį Abelį. Mirtis – žmogaus nuodėmingumo padarinys. „Mirties Dievas nepadarė, ir nesidžiaugia gyvųjų žūtimi, – tam, kad būtų, jis sukūrė visą“ (Išm 1, 13–14). Šią Šventojo Rašto mintį patvirtina ir Katalikų Bažnyčios katekizmas: „žmogaus gyvybė yra šventa, nes nuo pat savo pradžios priklauso nuo kuriamosios Dievo galios ir visą laiką išlieka ypatingai glaudžiai susijusi su Kūrėju niekas ir jokiomis aplinkybėmis negali savintis teisės tiesiogiai nužudyti nekaltą žmogų“. Žmogus yra ne absoliutus gyvybės savininkas, tik Dievo planų įgyvendinimo tarnas, patikėtų lobių saugotojas, turėsiantis atsiskaityti už tarnystę. Tyrimo tikslas – pristatyti Bažnyčios nuostatą, kokiomis priemonėmis reikia tarnauti žmogaus gyvybei. Uždaviniai : pirma, atskleisti Šventojo Rašto ištarmes apie žmogaus gyvybės saugojimo svarbą; antra, pristatyti, ką šia tema teigia Katalikų Bažnyčios katekizmas; trečia, peržvelgti kai kuriuos Bažnyčios dokumentus, konkrečiai aptariančius gyvybės temą. Tyrimo metodai: analizės ir sintezės. Ši aktualija gvildenama Šventajame Rašte, Katalikų Bažnyčios katekizme bei Bažnyčios dokumentuose.Lithuania hurries on the way of democracy with the desire to become equal with the states of European Union. It has to correct and conform its laws with those of the states that have democratic experience. One them is the abolition of capital punishment to criminals. The President has already declared moratorium on the application of this law. There are discussions going on about the validity of the law that allows destruction of unborn life (abortion). The Church says today that she is called with ever greater conviction to urge all with every possible means to protect human life and to defend it against every attempt upon it, regardless of its state or degree ot its development. Hence the author of this article has chosen by way of research to present the thought of the Church by what means we must serve human life. For this research he assigned these tasks for himself: first, to disclose the thoughts of Scripture about the preservation of human life; second, to present what the Catechism of the Catholic Church says on the subject in question; third, to analyse the Church documents that concretely treat the the matter under consideration. To proceed with the scientific research, a method of analysis and synthesis has been chosen. The principal sources for the research were Sacred Scripture, Catechism of the Cath olic Church and the Church documents. The analysis taken of Church documents allowed to make these conclusions: 1. One of the primary sources on the preservation of human life is Sacred Scripture; 2. Another source on the subject in question is the Catechism of the Catholic Church. Its principal thesis – human life must absolutely be respected from the moment of conception. Already from the first instant of human existence must the rights of a person be acknowledged to it, including the right of any in nnocent being to live; 3. The Vatican documents (decisions of II Vatican Council; encyclical of Pope John Paul II Evangelium Vitae and his Letter to Families) sheds light to all by the invitation to be concerned with the future of mankind. Summarizing conclusion: the Church invites the State to respect and protect the rights of human person