Private land ownership rights violations in shaping individual farm plots

Straipsnyje nagrinėjama problema – asmeninio ūkio žemės sklypų skyrimas kaimo vietovėse, ignoruojant žemės savininkų, prašančių atkurti žemės nuosavybę natūra, prašymus, žemės reformą reglamentavusių teisės aktų analizė ir jų vykdymo apžvalga. Pateikiami pavyzdžiai, kaip tie įstatymai ir poįstatyminiai aktai buvo nevykdomi, nekreipiant dėmesio į žemės reformos nustatytą piliečių turinčių atgauti žemę, eiliškumą. Straipsnyje analizuojami ir kai kurie prieštaringai vertinami teismų sprendimai. Nurodoma, jog asmeninio ūkio žemės sklypų skyrimas iš esmės buvo naudingas ne žemės ūkiui kaimo vietovėse, o priešingai, sumenkinant galimybę efektyviai ūkininkauti. Vėliau suformuoti pailgi, maži sklypai - nuo 0.5 ha iki 3 hektarų dydžio – buvo parduoti arba gyvenamųjų namų statybai, arba stambiajam ūkininkui, toje vietovėje valdančiam per 500 hektarų. Straipsnyje nurodoma, jog šiuo metu tebesitęsianti žemės reforma paneigė pačią pamatinę jos idėją ir nieko bendra neturi su tarpukaryje vykdytąja žemės reforma. Iš esmės šiuo metu vykdoma žemės reforma sugriovė daug ką, kas buvo nuveikta tarpukariu. Daug kur sunaikinti vidutiniai šeimos ūkiai, vėl sugrąžinant stambiąją žemėvaldą, kuri tarpukaryje buvo panaikinta, arba pakeičiant žemės paskirtįIn this article the problem of personal farming land is being analyzed. In rural areas during Land reform proceeding from 1991 in Lithuania there were personal farming land distributed to the citizens, who claimed being worth of starting personal farming, according to soviet period ideas about personal farming. During this process there were denied the rights of real owner of the land – those, who had innate and inherited right to their land ownership. Personal farming land in many ways where distributed illegally, in the areas of the owners inherited land. Courts also participated in this process, many times not defending the rights of real land owner, using trivial, but not legal, arguments. In this article it is been analyzed, that personal farming land was not for agricultural aims, but for plans to sell these pieces of land in the future: so land reforms aims became the aims to get financial use, but not to rise level of agricultural development in Lithuania. Distributing those personal farming land pieces, effective and substantial farms where destroyed and distributed into non effective land pieces of half hectare, later on selling those land or keeping it for future selling. This article it is not attempt to show processes in Lithuania as very positive ones, but for the legal thought it is obligatory to analyze all the processes – also which are shameful and illegal. It is not acceptable, when legal thought keeps silent about Land reform’s faults and processes, when entire farms where destroyed during Land reform, for the sake of personal farming land distributions, offering to the real owner to return their land in the form of money. [...]Kultūrų studijų katedraVytauto Didžiojo universiteta