Teacher behavior and classroom management challenges

Tyrimo problema. Mokytojus galima laikyti kaip pagrindiniais ugdymo proceso dalyviais, kurių veiklos tikslas yra kokybiškai planuoti bei įgyvendinti ugdymo procesą gerinant ne tik mokinių akademinių rezultatų kokybę, bet ir ugdant asmenybės raidą. Tyrimu buvo siekiama išryškinti su kokiais klasės elgesio iššūkiais mokytojai susiduria savo profesinėje veikloje. Tyrimo objektas. Klasės valdymas. Tyrimo tikslas. Apibūdinti klasės valdymo procesą, išryškinant problemines situacijas su kuriomis susiduria mokytojai. Tyrimo duomenų rinkimo metodai. Buvo pasirinktas kokybinio tyrimo metodas, kuriuo buvo siekiama apibūdinti ne tik mokytojų patirtis apie klasės valdymo taikomus metodus bei patiriamus iššūkius, bet ir išnagrinėti realias klasės valdymo proceso problemines situacijas. Empiriniai duomenys buvo renkami naudojant pusiau struktūruotą interviu. Tyrimo duomenų analizės metodai. Buvo pasirinkta teksto analizė ir kokybinė turinio (content) analizė. Rezultatai. Buvo išskiriamos keturios temos: 1. Mokytojų elgsena – tyrimo dalyviai išryškino pasitikėjimu grįstą santykį tarp mokinio ir mokytojo bei tarpusavio komunikavimą ir bendradarbiavimą. Bendrų susitarimų svarbą su mokiniais, kurie padeda išlaikyti drausmę bei produktyvų darbą pamokų metu. Mokytojų patirtyse išryškėja jų turimi socialiniai įgūdžiai, kurie padeda sukurti tvirtą ryšį siekiant draugystės. 2. Klasės valdymas – mokytojų teigimu, klasės valdymui įtakos turi mokiniams jaučiamas ugdymo proceso nepatrauklumas, dėl kurio mokiniai praranda motyvaciją ne tik mokytis, bet ir teigiamai elgtis. Išryškėjo bendrosios kultūrinės aplinkos įtaka, kurioje mokiniai praleidžia likusį laiką po mokyklos. Mokiniai įgyja atitinkamų įgūdžių už mokyklos ribų, todėl mokytojams atsiranda tikras iššūkis pakeisti mokinių požiūrį į mokymąsi bei pagarbų bendravimą. Mokytojai nuolat stengiasi mokomąją medžiagą pateikti kuo įvairesniais būdais, siekiant mokinius motyvuoti mokytis bei atskleisti savo turimus gebėjimus. 3. Mokinių elgsenos tipai – dažniausiai pasireiškia neproduktyvus klasės mokinių elgesys, kurį mokytojams yra sunku suvaldyti. Šis tyrimas rodo, kad su mokinių agresyvia elgsena mokytojai susiduria retai. Dažniau mokyklose pasireiškia patyčių problema. Tyrimas atskleidė, kad mokytojai noriai teikia pagalbą mokiniams, stengiasi įsiklausyti į mokinių klausimus, vienodai ir sąžiningai stengiasi komunikuoti su visais mokiniais. 4. Mokytojų ir klasės elgsenos sąsajos – buvo pastebėtas mokytojų rodomas noras pažinti mokinių asmenybes ne tik pamokų metu, bet ir ne akademinėje aplinkoje, kurioje mokiniai gali elgtis laisviau. Išvados. Mokytojų elgsena priklauso nuo įvairių aplinkybių – bendradarbiavimo ryšio su mokiniais, mokymo(si) aplinkos, mokinių elgesio ir motyvacijos. Klasės valdymui nėra išskirta konkrečių klasės valdymo apibrėžimų ar taisyklių, kadangi klasės elgsenos valdymo procesas priklauso nuo skirtingų veiksnių ir reikalauja skirtingų metodų. Mokiniams turintiems emocijų ir elgesio sutrikimų yra būdinga neigiama elgsena, kuri pasireiškia konfliktais su klasės draugais, mokytojais.Research issue. Teachers are considered to be the main participants in the process of education. The purpose of their activities is high quality planning and the realisation of educational process improving not only the quality of studentsʼ academic achievements but encouraging personality development as well. With the help of the research it was tried to find out the challenges of behaviour and class control teachers face with in their professional activities. Research subject. Classroom management. Research aim. To define the process of class control and highlight the problematic situations teachers face with. Methodology. Qualitative research method was used to define not only teachersʼ experience applying class control methods and their challenges but also to analyse real problematic situations. Empirical data were collected using a semi-structured interview. Findings. Text analysis and content analysis were used. Results. Four topics were chosen: 1. Teachersʼ behaviour. The research participants emphasised the trustworthy relationship between teachers and students, mutual communication and colaboration, the importance of keeping to mutual agreements, which help to keep discipline and productive work during the lesson. Teachersʼ developed social skills help to create strong friendly relationship with students. 2. Classroom management. Teachers claim that class control depends on teaching content. If it is boring, not important for students – they lose motivation and interest in it and start to misbehave. General cultural surroundings where students spend their time after school is influential as well. Students gain certain social skills not at school. Thus, it is a challenge for teachers to change studentsʼ attitude towards education and respectful communication. Teachers try to make their teaching material more interesting using different methods and to motivate students to learn and develop their abilities. 3. Studentsʼ behaviour types. The most common type is unproductive behaviour, which is difficult to control. This research proved that teachers seldom face with aggressive behaviour. Bullying is a more common problem. The research showed that teachers try to be helpful, listen to studentsʼ problems, equally and honestly communicate with all students. 4. The relationship between teachersʼ and class behaviour. The research showed that teachers try to know their studentsʼ personalities not only in academic surroundings but also in after school activities where they have more freedom. Conclusions. Teachersʼ behaviour depends on a lot of factors – colaboration with students, teaching/learning surroundings, studentsʼ behaviour and motivation. There are no concrete class control definitions and rules. Every class management depends on different aspects and different methods ought to be applied. Students with emotional and psychological disorders usually misbehave and have conflicts with classmates and teachers