Politinės spaudos tiesioginė kalba

Straipsnyje tiriama viena iš politinės spaudos tekstų heterogeninių formų – tiesioginė kalba. Ji nagrinėjama daugiau kaip 1 000 000 žodžių specialiajame lyginamajame tekstyne, sudarytame iš 2001–2004 metų informacinio ir komentaro žanrų lietuvių ir prancūzų politinės spaudos tekstų. Tyrimo tikslas – aprašyti dabartinėje spaudoje gausiai vartojamą tiesioginę kalbą, ja perteikiamą šnekamąjį stilių, jo kalbinės raiškos ypatumus ir aptarti lietuvių ir prancūzų tiriamųjų spaudos leidinių bendrąsias tekstų kalbos tendencijas, panašumus ir skirtumus. Darbe nagrinėti tiriamųjų spaudos dienraščių pavyzdžiai, atlikta sintaksinė ir leksinė tiesioginės kalbos analizė rodo joje vartojamą šnekamąjį stilių, publicistinio ir šnekamojo stiliaus sandūrą politinėje spaudoje, šnekamosios ir rašytinės kalbos opozicijos neutralizavimą tekstuose. Šie ir kiti straipsnyje aptarti tiriamųjų tekstų kalbos ypatumai perteikia dabartinės lietuvių ir prancūzų politinės spaudos tekstų konversacionalumo tendenciją. Lingvistinis spaudos tekstų tyrimas atliekamas taikant deskriptyvinį, statistinį ir lyginamąjį metodus. Jie leidžia pastebėti ne tik skirtingų šalių (Lietuvos ir Prancūzijos) spaudos, bet ir atskirų spaudos leidinių informacinių ir komentaro žanrų tekstų kalbos ypatybes, vartojant tipografiškai žymėtą heterogeninę formą – tiesioginę kalbąKauno technologijos universitetasUžsienio kalbų, lit. ir vert. s. katedraVytauto Didžiojo universiteta