Lithuanian, Latvian and Polish folk devotions in the cultural context of the catholic Europe

Straipsnio objektas – lietuvių, lenkų ir latvių Trijų Kryžių kalno liaudies pamaldumo praktika. Darbo tikslas – atskleisti lietuvių, lenkų ir latvių Trijų Kryžių kalno liaudies pamaldumo praktikų vietą katalikiškosios Europos kultūros kontekste. Tyrimo uždaviniai: pirma, remiantis istoriniais ir religiniais-geopolitiniais šaltiniais pristatyti Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos Trijų Kryžių kalno kulto istoriografines ištakas; antra, atskleisti šio kulto kilmę; trečia, ištirti ir nustatyti šio fenomeno kulto vietą kitų religijų kontekste.. Tyrimo metodai: retrospekcinis, analizės ir sintezės. Tyrimo rezultatai pagrindžia darbo pradžioje išsikeltą hipotezę, kad lietuvių-lenkų-latvių Trijų Kryžių kalno pamaldumas nūdienoje integruojantis į Europos Sąjungą yra katalikiško tikėjimo vienybės simbolis prieš stačiatikybę, ateizmą ir islamąThe subject of the article is practice of piety of the people of the Lithuanian, Polish and Latvian Hill of Three Crosses H. The aim of the work is to reveal the place of piety of the people of the Lithuanian, Polish and Latvian Hill of Three Crosses within the context of European culture. The goals of the investigation are as follows: firstly, on the basis of historical and religious-geopolitical sources to present historiographic sources of the cult of the Hill of Three Crosses of Lithuania, Poland and Latvia; secondly, to reveal the origin of this cult; thirdly, to investigate and establish the place of this cult phenomenon within the context of other religions. Investigation methods are as follows: that of retrospection, analysis and synthesis. The investigation results substantiate the hypothesis put forward at the beginning of work that today piety of the Lithuanian-Polish-Latvian Hill of Three Crosses when integrating into the European Union is a symbol of unity of Catholic belief against orthodoxy, atheism and IslamVytauto Didžiojo universiteta