Housing career and its trajectories at the beginning of demographic life cycle: a case of housing selfprovision among Lithuanian youth

LMT finansuojamas nacionalinės mokslo programos „Gerovės visuomenė“ projektas „Jaunimo apsirūpinimas būstu: procesai, problemos ir jų sprendimo būdai Lietuvoje (JABS)” (GER 007/17)Straipsnyje analizuojama, kaip įvairūs būsto politikos ir būsto sektoriaus instituciniai mechanizmai geba užtikrinti ar apriboti jaunimo ir jaunų namų ūkių galimybes savarankiškai apsirūpinti ir išlaikyti turimą būstą, kartu struktūruoti jaunų namų ūkių požymius. Pastebėta, kad būsto pozicija, kuri dažnai įvardijama kaip būsto karjera, gali nulemti įvairius individualius ar namų ūkio požymius ar elgsenas. Skirtinguose būstuose gyvenantys asmenys priklausomai nuo būsto tipo ar valdos skiriasi kasdienio vartojimo praktikomis, teikiamų viešųjų paslaugų prieinamumo galimybėmis ar net sociodemografiniais požymiais. Būstą galima traktuoti kaip nevienodai prieinamą išteklių šiuolaikinėse visuomenėse, o jaunimas kaip socialinė grupė išskiriamas kaip didžiausia rizikos grupė, kuri pasižymi gerokai menkesnėmis galimybėmis apsirūpinti būstu savarankiškai, palyginti su kitomis amžiaus kohortomis. Taigi šio straipsnio tikslas – atskleisti Lietuvos jaunimo (18–29 metų) ir jaunų suaugusiųjų (30–35 metų) būsto apsirūpinimo situaciją privačiame būsto fonde, pateikiant sociodemografinį Lietuvos jaunimo ir jaunų namų ūkių, užimančių skirtingas būsto karjeras, portretą. Straipsnyje pasitelkiami reprezentatyvios anketinės Lietuvos jaunimo ir jaunų suaugusiųjų apklausos duomenys. Pastebėta, kad būsto nuoma asocijuotina su laikinumo pozicija ir savarankiško gyvenimo startą apibendrinančiomis jaunimo sociodemografinėmis savybėmis, o nuosavo būsto valda integruoja įvairų jaunimą. Taip pat gyvenimas tėvų būste būdingas ne tik jaunuoliams, kurie užima ikikohabitacinį ir dar nesavarankiško gyvenimo atskirai nuo tėvų laikotarpį, bet net septintadalis jaunų namų ūkių dalis koreziduoja tėvų būste jau su savo vaikais. [...]This article examines how various institutional mechanisms of the housing policy and sector could secure or limit the chances of housing self-provision or housing retention among youth and young households. It argues that institutional social forces within the housing policy and sector could define the features of a household, and housing career predetermine individual and household behavior. Individuals living in different housing arrangements that depend on the housing type and tenure differ among themselves by everyday consumption, access to public goods and households in which these individuals reside. If housing is an important resource distributed unequally in contemporary societies, young individuals are a precarious social group because their chances of acquiring a stable housing are much more limited compared to older generations. The goal of this study is to disclose the situation of housing self-provision among youth (18–29-year olds) and young-adults (30–35-year olds) in the private housing sector of Lithuania. The author achieves this goal by using the representative survey data analysis to present socio-demographic profile of youth and young adults who occupy different housing positions and have different housing careers. The housing career of the private rent sector is associated with socio-demographic characteristics of “temporality” and the start of independent young individual’s life, while housing ownership career integrates various types of youth groups. Moreover, the private housing career of living with parents is the feature of youth pre-cohabiting with a partner in their pre-independent phase of life cycle. However, one seventh of all young households with their own children live in parents’ housing units. This demonstrates that a substantial share of young households experiences housing deprivation and lacks chances of housing self-provision in Lithuania. [...]Sociologijos katedraVytauto Didžiojo universiteta