Challenges of networking for social work

Straipsnyje nagrinėjamos tinklaveikos plėtros galimybės socialiniame darbe. Visuomenei pereinant iš informacinės eros į santykių erą, socialinės tinklaveikos plėtros tendencijos atliepia kintančius individų socialinius poreikius. Tai verčia mąstyti apie tinklaveikos principų panaudojimo galimybes socialiniame darbe. Socialinės srities tinklaveikos plėtros konteksto analizė atskleidė hierarchinės socialinių paslaugų organizacijų sąrangos trūkumus šiuolaikinio socialinio darbo problematikos kontekste. Tinklaveika socialiniams darbuotojams gali padėti veikti adaptyviai, organiškai, išnaudoti kooperacijos ir sinergijos galimybes tiek socialinių paslaugų organizacijos vidinėje struktūroje, tiek už jos ribų. Dėl socialinio darbuotojo sinergiško bendravimo sukurta pridėtinė vertė gali pagerinti socialinio darbo rezultatus. Gebėjimas veiksmingai bendrauti su klientu, organizacijomis ir institucijomis, bendruomene, kolegomis ir kita leidžia lengviau keistis įvairiais ištekliais (informaciniais, materialiniais, finansiniais, žmogiškaisiais), reikalingais socialinio darbo procesui. Socialinio darbuotojo suteiktų socialinių paslaugų efektyvumas ir kokybė priklauso nuo jo gebėjimo užmegzti, palaikyti ir naudotis ryšiais kaip išteklių kanalais tarp kliento, su juo susijusių asmenų, kolegų bei kitų institucijų atstovų, padedančių spręsti kliento problemas. Vadinasi, šiuolaikinio socialinio darbo organizavimo ašis – tarpusavio santykių ir socialinių tinklų kūrimo bei palaikymo kompetencijų ugdymas. Šiame kontekste nagrinėjami socialinių paslaugų teikėjų tinklo dalyviai, ryšių tipai, tinklaveikos motyvai ir principai, įvertinamas socialinio darbuotojo kaip tinklo koordinatoriaus vaidmuo ir funkcijos. Pagal rango savybę tinklaveikoje socialinis darbuotojas yra centrinis veiklas koordinuojantis elementas.[...]During last few decades world has irreversibly changed and moved towards globalization, therefore, exploitation of the old-fashioned organizational design methods in social service organizations became ineffective and self-destructive. It means that it is necessary to look for new ways to construct and develop the relations of social worker to clients and institutions that correspond to the conditions of current and future social environment. Networking is a process of establishing a mutually beneficial relationship with other people and institutions in different environments. Networks of social workers, clients, people related to them and institutions begin with an independent cooperation with multilateral obligations and develop long-term relationships based on trust. A social web usually consists of various institutions, including private or governmental organizations of social services, schools, church, clients, families, clubs etc. where they meet to share and exchange informational, financial, material resources and services. After being processed by the part of a coordinating center, accumulated specialized resources, knowledge and skills existing in the center of network are transferred to other members of the network. Social worker as a coordinator of this network has to create conditions for network members’ self-realization and efficient communication. Ais requires the additional managerial skills in leadership, motivation, coordination, teamwork fields that social worker should acquire and develop at the same time improving the performance of his/her social services.[...]Vadybos katedraVytauto Didžiojo universiteta