Ar šį šimtmetį palydėsime dar turėdami 2 milijonus?

Kaip rodo demografinių rodiklių kitimas, Lietuvos demografinė situacija intensyviai blogėjo beveik du dešimtmečius – paskutinį XX a. ir pirmąjį XXI a. dešimtmetį. Lietuva šiuo periodu pagal pasiekiamas blogiausias demografinių procesų ir struktūrų (mirtingumo, migracijos, gyventojų senėjimo, gyventojų skaičiaus mažėjimo) rodiklių reikšmes gana dažnai tarp Europos Sąjungos šalių užimdavo paskutines pozicijas ir neretai ten „užsibūdavo“. Antrąjį XXI a. dešimtmetį Lietuva pradėjo demografinės situacijos stabilizacijos (esant labai sudėtingai situacijai) ir net gerėjimo po- žymiais, nors ir nenuosekliais. Tad ir toliau pagal kai kuriuos pagrindinius demografinės situacijos rodiklius Lietuvos padėtis tarp ES šalių vis dar blogiausia. Taigi tikrai dar ne laikas nusiraminti ir demografinių procesų raidą palikti savieigai. Per du dešimtmečius susidarę negatyvūs demografinės situacijos pokyčiai neišnyko ir, „įsirašę“ į gyventojų amžiaus struktūrą, net ir gerėjant demografinių procesų raidai, ateityje atsilieps dar ilgai: stabdys demografinės situacijos gerėjimą, pirmiausia gyventojų skaičiaus mažėjimo ir gyventojų senėjimo lėtėjimą. Tai patvirtina ir naujos EUROSTAT gyventojų prognozės, skelbiančios grėsmingą žinią: jau šio šimtmečio viduryje Lietuvos gyventojų skaičius nebesieks 2 milijonųSociologijos katedraVytauto Didžiojo universiteta