Agricultural land market development

Viena iš priemonių, galinčių užtikrinti žemės ūkio paskirties žemės racionalų naudojimą, yra žemės rinkos reguliavimas teisiškai bei ekonomiškai pagrįstomis įstatymų nuostatomis. Žemės reformos metu žemės įsigijimas nuosavybėn atkuriant nuosavybės teises ir parduodant valstybinę žemę vyko netolygiai. Iš apie 3 800 tūkst. ha galimos privatizuoti žemės ūkio paskirties žemės 2013 m. sausio 1 d. teisiškai įregistruota 3 269 tūkst. ha. Šiuo metu žemės ūkio veiklos subjektų nuosavos žemės valdos daugiausiai plečiamos įsigyjant žemę iš jos nedirbančių savininkų. Tam tikra dalis privačios žemės perleidžiama ne žemės ūkio veiklos subjektams, o asmenims, įsigyjantiems žemės sklypus pajamoms iš žemės nuomos ar panaudojimo kitai paskirčiai gauti. Tyrimų tikslas ir uždaviniai – nustatyti žemės ūkio paskirties žemės rinkos pokyčius po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, išnagrinėti žemės pardavimo intensyvumą, parengti pasiūlymus įstatymų, reglamentuojančių žemės ūkio paskirties žemės rinką, tobulinimui. Tyrimais nustatyta, jog įstatymai nenustato kriterijų, kuriais vadovaujantis šios žemės negalėtų įsigyti neužsiimantys žemės ūkio veikla ir nepasirengę ūkininkauti asmenys. Tai turi įtakos ūkių ekonomikai, kadangi žemės rinkos kaina ir privačios žemės nuomos mokestis kasmet didėja. Teisiškai reguliuojant žemės ūkio paskirties žemės rinką turėtų būti siekiama sudaryti sąlygas susiformuoti gyvybingų ūkių žemės valdoms, kuriose didžiąją dalį žemės ploto sudarytų ūkio savininko nuosava žemė. Be to, šios žemės valdos turi būti kompaktiškos, užtikrinančios racionalų žemės naudojimą ir efektyvų žemės ūkio gamybos organizavimą. [...]One of the means to ensure the rational use of agricultural land is the regulation of land market by legally and economically based provisions of the law. The purchase of land to ownership, when restoring property rights and selling stateowned land, was uneven during the land reform. By January 1, 2013, 3 269 thousand ha of private land from about 3 800 thousand ha of the potentially privatized agricultural land were legally registered. Currently, agricultural entities owning land holdings are mainly expanded by acquiring the land from the outside owners. Some parts of the private land are transferred not to agricultural entities but to persons acquiring land revenue from the lease of land or other applications. Research aims and objectives are to determine the changes of agricultural land market developments during the Lithuania’s accession to the European Union, to consider the land selling intensity, to prepare proposals of the laws of the agricultural land market development. Studies have found that the law does not establish criteria by which the land would not be able to be bought by people not engaged in agricultural activities as well as by ones not prepared to farm. This affects the farm economy, because the market price of the land and the private land rent increase every year. Therefore, while legally regulating agricultural land market, conditions for the emergence of viable farm land holdings, where most of the land area would be owned by the farm’s owner, should be created. In addition, the land holdings must be compact to ensure the rational and efficient use of the land for agricultural production organization. In view of the amendments to the laws it is appropriate to improve the agricultural land acquisition procedures and measures to encourage the increase of intensively used agricultural landVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij