Autobiographical aspects in Liūnė Sutema's poetry

Magistro darbe, pasitelkus egzistencializmo sąvoką ir filosofiją nagrinėjama Liūnės Sutemos poezijos ir jos gyvenimo įvykių paralelės. Pirmiausia bandoma apibrėžti, kaip egzistencializmo filosofija, humanizmo idėjos skleidėsi Liūnės Sutemos gyvenime – filosofijos atšvaitų ieškoma dienoraščio fragmentuose, atsiminimuose, laiškuose, autobiografijoje; analizuojami eilėraščiai, kuriuose vienaip ar kitaip minimi skaudžiausi Liūnės Sutemos patyrimai. Darbe koncentruojamasi į kūrėjos santykį su pasauliu, laikyseną, moralės principus. Rašytoja egzilyje išgyveno nežinojimo, baimės, kaltės jausmus, kūryba tapo pagrindine psichoterapijos priemone, įprasminančia buvimą šioje žemėje. Poezijoje ir gyvenimo tekstuose ryški ir nesibaigiantį praradimą (žemės, artimųjų) ženklinanti – ilgesio linija. Todėl tiek poezijoje, tiek autobiografiniuose raštuose esama nemažai sąvokų, būdingų egzistencializmo filosofijai. Ypač svarbus aspektas yra tapatybės išsaugojimas, buvimas Kitu svetimoje kultūroje, žemėje. Visas magistro darbas organizuojamas kaip vientisas naratyvas, atskleidžiantis rašytojos pasaulio suvokimą, vertybinę sistemą, susiformavusią per svarbias biografines patirtis.This master’s thesis discusses the parallels of Liūnė Sutema’s poetry and life, using the concepts and philosophy of existentialism as main tools. Firstly, it is attempted to define how philosophy of existentialism and ideas of humanism unfolded in Liūnė Sutema’s life – that is done by investigating her diaries, memoirs, letters and autobiography; also, particular attention is given to those poems where one way or another the most painful life experiences of Liūnė Sutema are mentioned. This work focuses on author’s relations with the world, her attitude and morality principles. Having experienced the feelings of uncertainty, fear and guilt while in exile, creativity became the main tool of Liūnė Sutema’s psychotherapy, giving meaning to being alive. The theme of yearning, marking the eternal loss (of land and relatives), is also significant in her poetry and personal texts. That is the reason there are plenty of notions characteristic to existentialism philosophy in Liūnė Sutema’s poetry and autobiographical texts. Preservation of identity, being the Other in foreign culture and land are particularly important aspects. The whole master’s thesis is organized as an integral narrative, revealing writer’s perception of the world and the system of life values that formed throughout major biographical experiences.Švietimo akademij