Daugiamečių žolių biomasės derlius ir dujų išeiga

Straipsnyje pateikti biomasės ir biodujų gamybos iš daugiamečių žolių nendrinio eraičino (Festuca arundinacea Schreb.), paprastosios šunažolės (Dactylis glomerata L.) ir nendrinio dryžučio (Phalaris arundinacea L.) tyrimų rezultatai. Tyrimų tikslas – įvertinti pirmosios pjūties laiko įtaką biomasės derliui ir biodujų išeigai, naudojant antrųjų auginimo metų žolynus. Daugiametės žolės augintos giliau karbonatingame sekliai glėjiškame rudžemyje (RDg4-k2). Vegetacijos sezono metu nuo balandžio iki spalio mėn. vidutinė oro temperatūra buvo 13,5º C 2008 m. ir 12,9º C 2009 m., kritulių kiekis – atitinkamai 336 ir 509 mm. Pjauta keturis kartus, patręšus 90 ir 180 kg ha-1 mineralinių azoto trąšų. Tyrimų rezultatai parodė ryškius biomasės derliaus skirtumus tarp žolių rūšių. Tręšimas N90 ir N180 neturėjo esminės įtakos nendrinių eraičinų ir nendrinių dryžučių produktyvumui, tačiau paprastosios šunažolės, pirmą kartą nupjautos plaukėjimo tarpsniu ir patręštos N180, sukaupė iš esmės didesnį biomasės derlių, lyginant su N90 tręštais žolynais. Nendrinių eraičinų sausųjų medžiagų (SM) derlingumas varijavo nuo 13,37 iki 13,84 t ha-1, paprastųjų šunažolių – nuo 10,39 iki 11,47 t ha-1, nendrinių dryžučių – nuo 8,27 iki 9,41 t ha-1. Biodujų savitoji išeiga ir energinė vertė iš sausosios masės vieneto kito priklausomai nuo žolių rūšies ir subrendimo. Nendrinių eraičinų biomasėje ji kito nuo 10,87 iki 14,67 MJ kg-1 SM, paprastųjų šunažolių – nuo 10,92 iki 16,10 MJ kg-1 SM, nendrinių dryžučių – nuo 9,68 iki 14,33 MJ kg-1 SM. Didžiausia biodujų išeiga iš ploto vieneto gauta į biodujas perdirbus nendrinius eraičinus, pjautus keturis kartus per metus, ji buvo 186,1 GJ ha-1. Tyrimų metu nustatyta, kad biodujų gamybai mažiausiai tinkamas yra nendrinis dryžutisThe current paper presents the results on the biomass and biogas productivity of perennial grasses: tall fescue (Festuca arundinacea Schreb.), cocksfoot (Dactylis glomerata L.) and reed canary grass (Phalaris arundinacea L.). The aim of this study was to evaluate the influence of the timing of the first cut and nitrogen fertilization on biomass and biogas productivity in the first year of sward use. Perennial grasses were grown on an Endocalcari- Endohypogleyic Cambisol (CMg-n-w-can), light loam. During the vegetation season, from April to October the average air temperature was 13.5ºC in 2008 and 12.9ºC in 2009, the precipitation was 336 and 509 mm, respectively. Three and four cuts of grassland per season were combined with 90 and 180 kg ha-1 of mineral nitrogen fertilizer. Our experimental findings suggest that biomass yield differed significantly between grass species. Three-cut and four-cut systems did not influence dry matter (DM) yield significantly. There was no significant difference in productivity of tall fescue and reed canary grass fertilized with N90 and N180; however, cocksfoot, cut for the first time at heading stage and fertilized with N180, produced significantly higher biomass yield, compared to swards, fertilized with N90. The variation of DM yield of tall fescue ranged from 13.37 to 13.84 t ha-1, of cocksfoot from 10.39 to 11.47 t ha-1 and of reed canary grass from 8.27 to 9.41 t ha-1. The specific biogas productivity and energy value of biomass per unit dry matter differed depending on grass species and maturity stage. In biomass of tall fescue it ranged from 10.87 to 14.67 MJ kg-1 DM, of cocksfoot from 10.92 to 16.10 MJ kg-1 DM, and of reed canary grass from 9.68 to 14.33 MJ kg-1 DM. The highest biogas productivity per area was produced by tall fescue swards, cut four times per season, it was 186.1 GJ ha-1. Reed canary grass proved to be the least suitable grass for biogas production fromVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij