Attitudes regarding organ donation and its links to perception of social norms and self-efficacy among adults

Organų donorystė dažnai yra geriausias gydymo būdas esant organų nepakankamumui. Vis dėl to organų transplanto sulaukia tik apie trečdalis laukiančiųjų visame pasaulyje. Mokslinėje literatūroje yra išskiriama, jog organų donorų skaičių galima didinti keičiant požiūrį į organų donorystę, kurį, reminatis nuostatų teorija, sudaro žinios, emocinis komponentas (tyrimo atveju pasirinktas numatomas apgailestavimas) ir elgesys (tyrimo atveju pasirinktas sutikimas su organų donoryste)). Remiantis suplanuoto elgesio teorija požiūrį į organų donorystę lemia suvoktos socialinės normos bei saviveiksmingumas. Vis dėlto trūksta duomenų apie šių kintamųjų sąsajas bei poveikį vienas kitam, dėl to šio darbo tikslas - nustatyti galimą požiūrio į organų donorystę ryšį su suvoktomis socialinėmis normomis dėl organų donorystės ir saviveiksmingumu. Tyrimo metu 190 tiriamųjų (amžiaus vidurkis – 25±8,710, moterys sudarė 89,5 proc. imties) užpildė internete patalpintą anketą, kurioje buvo naudotas Morgan ir Miller (2002) klausimynas žinioms apie organų donorystę vertinti, O’Carroll, Dryden, Hamilton-Barclay, Ferguson (2011) – numatomam apgailestavimui, Nordfalk, Oljaz, Jensen, Skovgaard, Hoeyer (2016) – sutikimui su organų donoryste, Reubsaet, van den Borne, Brug, Pruyn, van Hoof (2001) – suvoktoms socialinėms normoms dėl organų donorystės bei Schawrzer ir Jerusalem (1995) – saviveiksmingumui. Tyrimo metu gauti rezultatai parodė, jog saviveiksmingumas medijuoja palankesnių suvoktų socialinių normų dėl organų donorystės ir sutikimo su organų donoryste sąsają. Tuo pačiu teisingesnės žinios lemia labiau išreikštą saviveiksmingumą, o labiau išreikštas saviveiksmingumas ir žemesnis išsilavinimas lemia labiau išreikštą numatomą apgailestavimą.Organ donation is usally the best option for treatment when patient is suffering from organ failure. However only roughly third on the waiting list for organ transplant gets it in all of the population. There is information in science literatture that organ donor number can be incresed by changing attitudes regarding organ donation, whitch acording to theory of attitudes is made up of knowledge, emotional component (anticipated regret was selected in case of this study) and behavioural component (agreement to organ donotaion was selected in case of this study). Acording to theory of planed behaviour attitudes are influenced by perceived social norms and self-efficacy. However the is not enough data about the links and effects between these variables, therefore the aim of this study is to determine possible links between attitudes regarding organ donation and perception of social norms and self-efficacy. 190 participants (mean of age - 25±8,710, women made up 89,5 percent of the sample) completed questionnaire that was placed on the internet. The questionaire used Morgans and Millers (2002) questionaire to asses knowledge about organ donation, O’Carrolls, Drydens, Hamiltons-Barclays, Fergusons (2011) – for anticipated regret, Nordfalks, Oljazs, Jensens, Skovgaards, Hoeyers (2016) – for agreement to organ donation, Reubsaets, van den Bornes, Brugs, Pruyns, van Hoofs (2001) – for perceived social norms and Schawrzers ir Jerusalems (1995) – for self-efficacy. Obtained results showed that self-efficacy mediated the link between more favorable perceived social norms regarding organ donation and agreement to organ donation. Also more correct knowledge lead to highier levels of self-efficacy and highier levels of self-efficacy and lower education lead to highier levels of anticipated regret.Socialinių mokslų fakultetasPsichologijos katedr