The relationship between anxiety, depression, visual and verbal short-term memory in patients with heart and cardiovascular diseases

Darbo tikslas – išsiaiškinti, koks ryšys sieja nerimą, depresiškumą, verbalinę ir vaizdinę atmintį, sergančiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis pacientų grupėje. Šis tyrimas yra Abromiškių reabilitacinėje ligoninėje vykdyto projektinio tyrimo dalis, kuriame sutiko dalyvauti 489 kardiologinio skyriaus pacientai. Šiame darbe ryšiui tarp emocinės būsenos ir trumpalaikės atminties nustatyti, analizuojami 102 tiriamųjų imties duomenys. Emocinės būsenos įvertinimui naudota nerimo ir depresiškumo (HAD) skalė, kurią sudaro 14 teiginių. Trumpalaikės atminties įvertinimui naudotas intelekto struktūros testas (IST-2000R), kurį sudaro verbalinės ir vaizdinės atminties užduočių grupės po 10 ir 13 užduočių. Tyrimu siekta nustatyti, kaip nerimas, depresiškumas bei trumpalaikė atmintis siejasi tarpusavyje. Tyrimo rezultatai parodė, kad moterys pasižymi labiau išreikštu nerimu ir depresiškumu lyginant su vyrais bei, kad vyresnio amžiaus tiriamiesiems būdingas labiau išreikštas depresiškumas lyginant su jaunesnio amžiaus tiriamaisiais. Taip pat gauta, jog turintieji žemesnį išsilavinimą pasižymi labiau išreiktu depresiškumu nei turintieji aukštesnį išsilavinimą. Reikšmingų skirtumų sergančiųjų krūtinės angina ir miokardo infarktu grupėse nebuvo rasta. Vertinat trumpalaikę atmintį pagal demografinius kintamuosius gauta, jog turintieji aukštesnį išsilavinimą pasižymi aukštesniais verbalinės, vaizdinės ir bendrais trumpalaikės atminties rodikliais. Taip pat nustatyta, jog aukštesnis išsilavinimas prognozuoja aukštesnius trumpalaikės atminties rodiklius. Nors ryšys tarp nerimo, depresiškumo ir trumpalaikės atminties buvo silpnas, labai silpnas ir nereikšmingas, analizuojant mediacinį modelį, gauta tendencija, kurioje atsiskleidžia, jog tiesioginis nerimo poveikis silpnai neigiamai veikia trumpalaikę atmintį.The aim of the study was to analyse the relationship between anxiety, depression, visual and verbal short-term memory in patients with heart and cardiovascular diseases. 489 patients agreed to participate in this study. All of them were patients in rehabilitation center in Abromiškes. To find the relationship between emotional state and short-term memory, the results were calculated using 102 participats. HAD scale of 14 questions was used to measure anxiety and depression. For visual and verbal short-term memory was used intelligence stucture tests (IST-2000R), which consists of a group of 10 and 13 tasks. The results of this study showed that women have higher anxiety and depression scores compared to men, older participans have higher depression scores compared with younger ones and participants with lower education have higher depression than those who have higher education. There was no statistic difference in diagnosis groups. Additionaly, no statistically significant differences were found in short-term memory abilities when compering the same demografical factors except education. It was got that participants with higher education have higher short-term memory scores. Furthermore, results showed that higher education has a prognostic value for higher short-term memory scores. Even though the relationship between anxiety, depresion, visual and verbal memory was low, very low and insignificant, mediation results showed a tendency of anxiety on short-term memory to be low and negative