Sunkiųjų metalų sorbcijos talpa ir jų judrumas balkšvažemio profilyje priklausomai nuo jo užterštumo

Tyrimo tikslas – įvertinti pakelės balkšvažemio profilio užterštumą sunkiaisiais metalais, jų judrumą, sorbcijos talpą ir pernašą modelinėse dirvožemio profilio monolitų kolonose. Tyrimui parinkti du pasotinto stagniškojo balkšvažemio (Eutric Albic Stagnic Bathygleyic Glossic Retisol) objektai Kryžkalnyje: I – sąlygiškai natūralus (350 m nuo kelio), II – technogeniškai paveiktas (20 m nuo kelio). Kiekviename dirvožemio profilio horizonte sunkiųjų metalų bendrosios koncentracijos nustatytos liepsnos atominės absorbcijos spektrometrijos metodu, mėginius mineralizavus koncentruotų rūgščių HF + HNO3 + HCl mišiniu, o judriųjų sunkiųjų metalų jonų koncentracijos – juos ekstrahavus 1 M CH3COONH4 (pH 4,8) tirpalu. Sąlygiškai natūraliame dirvožemyje (I objektas) didesni nei foniniai (HN 60:2004) kiekiai švino (Pb) nustatyti dirvožemio viršutiniame (10 cm), vario (Cu) – 60 cm sluoksnyje, cinkas (Z)n foninių kiekių neviršijo. Technogeniškai paveikto balkšvažemio (II objektas) didesni nei foniniai sunkiųjų metalų kiekiai nustatyti visame profilyje. Judrieji Pb jonai sudarė 11,1–19,6 % (I objektas) ir 16,7–19,3 % (II objektas), Cu – 13,0–16,7 % (I objektas) ir 16,1–19,5 % (II objektas), Zn – 18,3–22,5 % (I objektas) ir 16,4–21,0 % (II objektas) bendrojo šių sunkiųjų metalų kiekio. Sunkiųjų metalų sorbcijos eksperimentui buvo sumontuoti specialūs stovai, sudaryti iš keturių modelinių 1 m aukščio ir 0,15 m skersmens kolonų, pripildytų dirvožemio monolitų. Į pirmąją kiekvieno stovo koloną buvo įmontuoti jonams selektyvūs elektrodai sunkiųjų metalų dinamikai dirvožemio profilyje tirti. Kitos dvi kolonos buvo skirtos tirti dirvožemio sunkiųjų metalų sorbcijos talpą, jį pasotinant Pb, Zn ir Cu acetatų tirpalu, kuriame kiekvieno metalo koncentracija sudarė po 1 g L-1Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij