Semiotinė erdvės interpretacija gotikinėje literatūroje

Straipsnyje analizuojama erdvės semiotika aštuonioliktojo amžiaus britų gotikininėje literatūroje, remiantis žymus rusų semiotiko, kultūrologo, mitologo, literatūros istoriko, poetikos ir estetikos tyrinėtojo, vieno iš Maskvos-Tartu semiotinės mokyklos kūrėjų, Jurijaus Lotmano darbais Struktura khudozhestvennogo teksta (1971), The Universe of the Mind (1990), Izbrannye statji v trekh tomakh, vol.1 (1992), bei “The Origin of Plot in the Light of Typology” (1973). Erdvės semiotika analizuojama šiuose gotikinės literatūros kūriniuose: Horace Walpole The Castle of Otranto (1764), Clara Reeve The Old English Baron (1778), Ann Radcliffe The Mysteries of Udolpho (1794), bei Mathew G. Lewis romane The Monk (1796). Lotmanas kalba apie literatūros kūrinio erdvę, kurią galima padalinti į uždarą bei atvirą erdves. Kūrinyje svarbią vietą užima riba tarp atviros bei uždaros ervės bei kūrinio veikejų gebėjimas patekti į uždarą erdvę bei pasitrauktiiš jos. Uždara erdvė kūrinyje gali būti interpretuojama kaip ola, kapas, namas, moteris, tamsa, drėgmė ar šiluma. Gotikinėje literatūroje yra ypač svarbi dvejopa uždara erdvė, t.y. binarinė opozicija “namai - anti-namai”. Taikant Lotmano semiotinę erdvės interpretaciją, veikėjo patekimas į uždarą erdvę gali būti interpretuojamas keliais lygmenimis: kaip mirtis, kaip patekimas į tamsos bei blogio terpę ar kaip grįžimas namo. Priklausomai nuo to, kuriai erdvei priklauso veikėjas, jam galima taikyti moralines-etines kategorijasThe article attempts to analyse the functions of literary space and the possible meanings it implies in the eighteenth-century Gothic fiction. Juri Lotman’s semiotic approach to space in a literary work is especially useful for the present analysis which is based on the following works: Struktura khudozhestvennogo teksta (1971), The Universe of the Mind (1990), Izbrannye statji v trekh tomakh, vol.1 (1992), and “The Origin of Plot in the Light of Typology” (1973). Lotman speaks about the “plot-space” which “is inhabited” by all kinds of connected and contrasted characters. The elementary course of events in a “plot-space” can be reduced as follows: entry into a closed space – exit from it. Since a closed space can be interpreted as “a cave”, “a grave”, “a house”, “a woman” and so may be endowed with the features of darkness, dampness or warmth, entry into it can be interpreted on different levels. Applying semiotic approach to the analysis ofspace in Gothic fiction, it is possible to distinguish an important opposition of home and anti-home. Home can be interpreted as being an internal, closed space, the source of security, harmony and creativity; anti-home as belonging to the devil, destruction and deathUžsienio kalbų, lit. ir vert. s. katedraVytauto Didžiojo universiteta