The significance of work- related stressors and psychological resilience to teachers' subjectively evaluated physical health

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kokia yra mokytojų darbe patiriamų stresorių ir psichologinio atsparumo reikšmė jų subjektyviai vertinamai fizinei sveikatai. Tyrime dalyvavo 347 mokytojai, kurie šiuo metu dirba pradinėje mokykloje, progimnazijoje, vidurinėje mokykloje ar gimnazijoje. Iš jų 313 moterų ir 34 vyrai, kurių amžius yra nuo 25 iki 72 metų. Tyrimas vykdytas 2018 m. vasario mėnesį, internetinės apklausos būdu. Mokytojų darbe patiriamiems stresoriams įvertinti naudotas autorės sudarytas mokytojų profesinio streso klausimynas, kuris remiasi L. Bulotaitės ir V. Lepeškienės (2006) streso darbe klausimynu. Psichologiniam atsparumui matuoti naudota Smith ir bendraautorių (2008) psichologinio atsparumo skalė (trumpoji versija) (angl. The brief resilience scale). Fizinei sveikatai matuoti buvo pasirinktas V. Čepukienės ir S. Čeliauskaitės (2018) sukurtas fizinės sveikatos vertinimo klausimynas, kurį sudaro du fizinės sveikatos vertinimo rodikliai: objektyvusis ir subjektyvusis. Tyrimo rezultatai parodė, jog aukštesnis psichologinis atsparumas prognozuoja mokytojų subjektyviai geriau vertinamą fizinę sveikatą, tačiau dažniau mokytojų darbe patiriami stresoriai prognozuoja subjektyviai prasčiau vertinamą fizinę sveikatą, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus, darbo stažo. Psichologinis atsparumas statistiškai reikšmingai moderuoja ryšį tarp mokytojų darbe patiriamų stresorių ir subjektyviai prasčiau vertinamos fizinės sveikatos: aukštas psichologinis atsparumas moderuoja, t. y. silpnina ryšį tarp profesinių reikalavimų ir subjektyviai prasčiau vertinamos fizinės sveikatos.The aim of the study is to assess the significance of work- related stressors and psychological resilience to teachers' subjectively evaluated physical health. 347 teachers working in primary schools, progymnasiums, secondary schools or gymnasiums participated in the study. The sample consisted of 313 women and 34 men aged from 25 to 72. The study was conducted in February 2018 using an online survey. To assess teachers‘ work-related stressors, the questionnaire compiled by the author based on the work-related stressors questionnaire by L. Bulotaitė and V. Lepeškienė (2006) was used. Psychological resilience was measured using the brief resilience scale proposed by Smith et al. (2008), while physical health was assessed using V. Čepukienės and S. Čeliauskaitė‘s (2018) questionnaire of physical health evaluation consisting of two indicators of physical health: objective and subjective. The results of the study show that higher psychological resilience indicates to a better subjective assessment of teachers‘ physical health, but more frequent work-related stressors indicate to a worse subjective assessment of teachers‘ physical health, independently of their gender, age and work length. Psychological resilience have a statistically significant impact on the relationship between teachers‘ work-related stressors and a worse subjective assessment of physical health, high psychological resilience impacts (more specifically, mitigates) the relationship between professional requirements and a worse subjective assessment of physical health.Socialinių mokslų fakultetasPsichologijos katedr