The communicative network of Kazys Saja’s historical plays

Straipsnyje aptariami istorijos rekonstravimo ir interpretavimo būdai Kazio Sajos dramose „Vežimo“ kompanija (Baimė) (1965/1966) ir Žemaičių piemuo (1987). Keliamas klausimas, kiek dramaturgo sumanymas priklauso nuo politinių ir socialinių faktorių ir yra nukreiptas į konkrečią komunikacinę bendruomenę (kurios dalimi yra ir pats autorius). Remiantis Patrice’o Pavis strategijų terminu ir Jean’o-Marie Thomasseau dramos teksto tipologija (pasakojamas ir pasakojantis tekstas), dėmesys sutelkiamas į skirtingas autoriaus ir teksto strategijas, sietinas su mėginimu paveikti skaitymą, norima kryptimi formuoti skaitančiojo požiūrį ir interpretaciją. Atskleidžiama, kaip Saja istorinės tematikos dramose per paratekstą, intertekstines nuorodas, protagonisto išorinę ir vidinę charakteristiką išryškina ir pateikia suformuotą vertybinę, pasaulėžiūrinę sistemąThe article discusses the techniques of history’s reconstruction and interpretation in the plays by Kazys Saja, „Vežimo“ kompanija (Baimė) (The ‘Carriage‘ Company Fear, 1965 / 1966) and Žemaičių piemuo (The Samogitian Shepherd, 1987). It raises a question of how much the playwright’s conception depends on political and social factors and is focused on a specific communicative community (whose part is the author himself). Using Patrice Pavis’ term ‘strategies’ and Jean-Marie Thomasseau’s ‘the typology of the dramatic text’ (narration and narrative text), the article focuses on different strategies of the author and the text, which attempt to influence the process of reading, to shape reader’s attitude and interpretation. It shows how in the historical plays, Saja, using paratext, intertextual references and protagonist’s external and internal characteristics, develops a structured system of the values and world-viewVytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij