Ekonominės nelygybės statistinio įvertinimo tobulinimas

Gyventojų ekonominės nelygybės įvertinimas – vienas iš svarbiausių socialinės statistikos uždavinių. Šios srities statistikos darbų aktualumas pastaruoju metu ženkliai padidėjo, nes vystantis rinkos santykiams visuomenės sluoksniavimasis ženkliai paspartėjo. Vykdant efektyvią socialinę valstybės politiką, atliekant Vyriausybės nutarimų bei programų poveikio prognozes, mums būtina visapusiška ir patikima informacija apie įvairių visuomenės sluoksnių materialinę padėtį. Nelygybė matuoja santykius tarp gyventojų dalies ir išlaidų, kurias patiria ta gyventojų dalis. Statistiškai galima apibrėžti nelygybės ribas. Maksimali nelygybė būtų tuo atveju, jeigu vienas asmuo patirtų visas išlaidas. Minimali nelygybė būtų tada, jeigu visi gyventojai pasidalytų po vienodą išlaidų dalį. Ekonominė nelygybė gali susiformuoti dėl įvairių priežasčių; fizinių – kiekvieno žmogaus gebėjimai yra nevienodi; asmeninių vertybinių – egzistuoja skirtumai vertinant darbą ir poilsį; socialinės raidos – spaudimas (vertimas) dirbti ar ne, – labai skirtingai suprantamas; politinių – mokesčiai, išsimokslinimas, darbo pobūdis ir t. t. lemia išlaidų paskirstymą. Nelygybės matavimas padeda įvertinti politinių priemonių, nukreiptų nelygybei mažinti veiksmingumą. Aptariant nelygybės matavimo metodus ir rodiklius būtina išsiaiškinti, kuris iš jų geriausiai tiktų prieinamiems duomenims. Straipsnyje analizuojami gyventojų ekonominės nelygybės vertinimo metodai ir rodikliai, pateikiami jų skaičiavimo atvejai bei aptariami faktiški rezultatai, remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Namų ūkių biudžetų tyrimų medžiaga. Išryškinti pavienių metodų bei rodiklių privalumai ir trūkumai, jų panaudojimo galimybės. Daroma išvada, kad nėra vieno geriausio ekonominės nelygybės mato, kiekvienas turi privalumų ir trūkumųThe evaluation of population economic inequality is one of the most important tasks in social statistics. The significance of research papers in this field has recently increased remarkably, because due to the development of market relations the separation of different groups in the population has greatly enhanced. In order to pursue effective social policy of the state and to forecast the impact of the Government’s resolutions and programs, it is essential to have detailed and reliable information about the material state of different layers of society. The paper analyzes methods and indices for evaluation of population economic inequality. On the basis of the Department of Statistics at Lithuanian Republic Household Budget data, calculations are made and factual results are discussed. Advantages and disadvantages of different methods and indices, as well as their application, are emphasized. A conclusion is drawn that a single best measure of economic inequality does not exist; each of them has its advantages and disadvantages. An exhaustive picture of the situation is only possible when different methods and indices are applied and combined. Rural economic inequality is more significant than urbanVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij