Tatars in Lithuania and Poland 1920–1939 : relations and loyalty to the state

ISBN 978-609-467-100-5 (spausdintas); ISBN 978-9955-34-534-3 (spausdintas); ISBN 978-609-467-099-2 (internetinis); ISBN 978-9955-34-533-6 (internetinis)Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) totoriai pirmą kartą atsidūrė trijose skirtingose teritorijose – Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos. Dauguma jų pateko į Lenkijos valstybę, kur kas mažiau liko Lietuvoje. Šio straipsnio tikslas – atskleisti totorių Lietuvoje ir Lenkijoje ryšius bei lojalumą 1920–1939 m. Aptariama šalies vidaus politikos įtaka musulmonų religiniam ir kultūriniam gyvenimui Lenkijoje ir Lietuvoje, jų pasaulietinė veikla, pilietinės pareigos ir tarpusavio ryšių galimybės. Į skirtingas jurisdikcijas patekę totoriai dėl palankios valstybių vidaus politikos po karo kūrė religines savo bendruomenes, rūpinosi konfesinio gyvenimo klausimais, kaip piliečiai įsiliejo į pasaulietinę valstybės veiklą. Lietuvoje ir Lenkijoje gyvenančių totorių bendravimą tarpukariu lėmė politinės aplinkybės, nesutarimai dėl Vilniaus ir jo krašto. Nors totorių ištikimybė valdovui buvo pabrėžiama ir vertinama dar nuo LDK ir Lenkijos karalystės laikų, Vilniaus totorių situaciją ir padėtį tarpukariu sunkino tautiečių nepasitikėjimas lenkais, kartu ir totoriais, gyvenančiais Lenkijoje. Iš pradžių kilę nesutarimai tarp islamo išpažintojų bendruomenių Lietuvoje dėl laikinojoje sostinėje gyvenančių musulmonų bandymų palaikyti ryšius su totoriais iš Lenkijos labiau suaktyvėjo, kai buvo atgautas Vilnius. Tai sukėlė dar didesnę sumaištį Lietuvos musulmonų bendruomenių vidaus gyvenime ir suteikė pagrindą svarstyti ištikimybės klausimąAfter World War I Tatars of the Grand Duchy of Lithuania for the first time were divided into 3 different areas – Lithuania, Poland and Russia. The main part of them fell into the independent Polish state, much smaller part remained in Lithuania. The purpose of this article is to reveal interrelationship and loyalty to the state between Polish and Lithuanian Tatars during 1920–1939. In the article there are discussed the impact of country domestic policy on Muslim religious and cultural life both in Poland and Lithuania, also their secular activities, civic duties and possibilities of reciprocal relations. Tatars, living in different jurisdictions, founded their own religious communities, took care of the confessional and cultural life and as citizens joined the secular activities in the state. Political circumstances, disagreements over Vilnius and its region determined the communication between Tatars in both countries during the interwar period. Tatars’ loyalty for the sovereign was emphasized and appreciated since the times of the GDL. However, Vilnius Tatars‘ situation and status were aggravated by Tatars from Lithuania mistrust of Polish as well as Tatars living in Poland. Moreover, disagreements between Tatar communities in Lithuania for the attempts of Kaunas Muslims to keep in touch with Tatars from Poland intensified when Vilnius was regained. This has led to greater confusion in the internal life of Lithuanian Muslim communities and provided the basis for discussion on the issue of loyaltyHumanitarinių mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta