Sieros kiekio pokyčiai dirvožemyje ir augaluose dėl ilgalaikio tręšimo poveikio

Straipsnyje pateikti smėlingo ir dulkiško priemolio rudžemyje atliktų tyrimų duomenys, siekiant išaiškinti ilgalaikio tręšimo poveikį sieros kiekio pokyčiams dirvožemyje, jos išplovimui ir susikaupimui augaluose. Nustatyta, kad smėlingo ir dulkiško priemolio dirvožemyje sistemingai patręšus augalus azoto, fosforo ir kalio trąšomis, judriosios sieros kiekis 0-20, 21-40, 41-60 ir 61-90 cm dirvožemio sluoksniuose iš esmės keitėsi tik nuo fosforo trąšų, naudotų granuliuoto superfosfato pavidalu. Smėlingo priemolio rudžemyje dviejuose azoto ir kalio trąšų fonuose (N114K96 ir N228K192) kasmet augalus patręšus fosforo trąšomis – 96 kg ha-1, po 35 metų judriosios sieros kiekis 0-90 cm dirvožemio sluoksnyje padidėjo vidutiniškai 9,7 mg kg-1, arba 5,8 karto. Dulkiško priemolio rudžemyje, palyginti su smėlingu, netręštame fosforo trąšomis dirvožemyje, 0-90 cm sluoksnyje judriosios sieros nustatyta 4,5 mg kg-1daugiau. Dėl ilgalaikio (16 metų) tręšimo fosforo trąšomis, skiriant 90 kg ha-1normą (N60 K90 ir N120K180 fone), jos kiekis padidėjo vidutiniškai 7,8 mg kg-1, arba 1,8 karto. Vidutiniais 1976-2005 m. duomenimis, patręšus augalus fosforo trąšomis pagal 96 kg ha-1 normą, sulfatų koncentracija lizimetriniuose vandenyse padidėjo 96 mg l-1, o padidinus fosforo trąšų normą iki 192 kg ha-1 - 189 mg l-1 ir siekė atitinkamai 176 bei 235 mg l-1. Nuo azoto trąšų suminės sieros kiekis žieminių kviečių grūduose didėjo fosforo ir kalio, o nuo fosforo trąšų – azoto ir kalio trąšų fone. Smėlingo priemolio rudžemyje keturlaukėje sėjomainoje (žieminiai kviečiai-cukriniai runkeliai-miežiai-vienametės žolės) daugiausia (iki 30,9 kg ha-1) sieros sukaupė cukriniai runkeliai, mažiau (iki 16,5 kg ha-1) – vienametės žolės, mažiausiai (iki 14,9 ir 12,3 kg ha-1) – miežiai ir kviečiaiThe data of the experiments carried out on a sandy and silty loam Cambisol were analysed to detect the effect of long-term fertilisation on the changes in sulphur concentration in the soil, as well as on sulphur leaching and accumulation in plants. The results of the analysis suggest that regular application of crops with nitrogen, phosphorus and potassium fertilisers had a significant effect on sulphur content in the 0-20, 21-40, 41-60 and 61-90 cm layers of sandy and silty loam soils only due to the super phosphate fertiliser. In a sandy loam Cambisol with two different nitrogen and potassium fertiliser backgrounds (N114K96 and N228K192 ) and an annual phosphorus fertilisation rate of 96 kg ha-1 in 35 years, the content of mobile sulphur in the 0-90 cm soil layer increased by on average 9.7 mg kg-1 (5.8 times). The 0-90 cm layer of a silty loam Cambisol, not fertilised with phosphorus, contained by 4.5 mg kg-1 of more mobile sulphur than the same layer of not fertilised with phosphorus sandy loam Cambisol. As a result of the long-term (16 years) fertilisation with 90 kg ha-1 of phosphorus (on the background of N60 K 90 and N120K 180), the content of mobile sulphur increased by on average 7.8 mg kg-1 or 1.8 times. Based on the averaged data from the 1976-2005 period, it can be concluded that crop fertilisation with 96 kg ha-1 of phosphorus results in an increase in sulphate concentration in lysimetric water by 96 mg l-1 to the level of 176 mg l-1, and in the case of 192 kg ha-1 phosphorus fertilisation rate by 189 mg l-1 to the level of 235 mg l-Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij