A Non-egological conception of consciousness in Aron Gurwitsch‘s phenomenology

Šiame straipsnyje nagrinėjama Arono Gurwitschiaus sąmonės be ego samprata. Neegologinėje sąmonės sampratoje, redukcijos tikslu tampa ne transcendentalaus ego kaip neabejotino pagrindo atskleidimas, bet sąmonės lauko – išgyvenimų ir prasminių objektų koreliacijų – atvėrimas. Gurwitschiaus fenomenologinėje filosofijoje ego įvardinamas hipotetiniu, sąmonės akto kaip noemos ir noezės sąryšio, komponentu. Viena vertus, Gurwitschiaus kritiką, nukreiptą prieš grynojo ego sampratą, galima sieti su detalia sąmonės lauko idėjos eksplikacija. Kita vertus, pašalinus transcendentalų ego, iškyla subjekto klausimas: kas atsitinka su subjektu neegologinėje sąmonės koncepcijoje? Pirmiausia, straipsnyje yra pristatoma grynojo ego sampratos kritika. Antra, aptariama neegologinės sąmonės struktūra, sąmonės lauko idėja. Trečia, susitelkiant ties refleksijos ir sąmonės saviduoties temomis, nagrinėjama savipatyrimo galimybė sąmonės be Aš sampratojeThis article analyses Aron Gurwitsch’s conception of consciousness without the ego. In the concept of non-egological consciousness, the aim of reduction is not to reveal transcendental ego as the undeniable foundation, but rather to reveal the field of consciousness i. e. correlations of experience and notional objects. In Gurwitsch’s phenomenological philosophy ego is defined as a hypothetical component of act of consciousness, which is considered as a relation between noema and noesis. On the one hand, Gurwitsch‘s criticism against the conception of pure ego can be related to the detailed explication of the concept of the field of consciousness. On the other hand, after removing transcendental ego, a question of the subject emerges: what happens with the subject in the concept of nonegological consciousness?Filosofijos katedraVytauto Didžiojo universiteta