Dvasios niekšybė: moralinės vaizduotės tyrimai : monografija

Recenzentai: prof. habil. dr. Jūratė Baranova (VU); prof. dr. Lauras Bielinis ( VDU)Ši knyga yra apie moralinę vaizduotę, moralines kultūras ir apie didingos ir menkos, išnaudotojiškos ir ciniškos niekšybės raišką. Tai ne didaktinė, mokomoji medžiaga, o paieška, galbūt net klajojant. Niekšybės vaizdiniai ir iš jų kylantis prieštaringas sąvokos turinys priklauso platesnei nei etika sferai. Niekšybės vaizduotė peržengia blogio ir obsceniškumo (nepadorumo) kategorijas ir rodo mūsų būties trajektorijas. Moralinės vaizduotės sąvoką plėtojo Vyrautas Kavolis, Leonidas Donskis, tačiau jos analogijas rasime Jacques’o Lacano, Cornelijaus Castoriadžio, Slavojaus Žižeko, Lietuvoje Kristupo Saboliaus ir kitų autorių samprotavimuose. Moralinė vaizduotė kyla iš tam tikrų kultūros simbolinių darinių: iš mitinių pasakojimų, poetinių kūrinių, iš ritualinių praktikų, iš socialinių, lyties, religinių ir kitokių struktūrų bei procesų, kai jie susipriešina ir yra antagonistiškai interpretuojami. Moralinė vaizduotė yra nuolatos veikiama ne tik literatūros, kino ar spaudos, bet ir nuo racionalaus mąstymo tiesiogiai nepriklausomų intencionalių objektų: muzikos, tapybos, architektūros, daiktų, kurie primena buvusias ir skatina naujas patirtis. Moralinės vaizduotės ir jos santykio su pasauliu įvairovė bei nuolatinis prieštaringumas daro niekšybę – t. y. gudravimą, išdavystę, suvedžiojimą – neišvengiamus ir labai nenuspėjamus. Net patys mitiniai arba religiniai Dievo arba Liuciferio, Lilitos arba Adomo ir Ievos simboliai, triksteriška mitologija jau yra panirusi į nesuderinamų inversijų sūkurį. Būtent mitas, literatūra, teatras, kinas, jei tik jie nėra propagandiniai, be perstojo daugina niekšybės ir dorybės inversijas. [...]Vytauto Didžiojo universiteta