Tautos ir tylos: subalterninės erdvės spektrai

Šis straipsnis analizuoja pirmini nacionalizmo raidos etapa – tautos laiko ir erdves formavima, kuris padeda pagrinda tautos saves suvokimui. Analizuojamas Indijos atvejis, žvelgiant i laikmeti prieš nepriklausomybe, ir kalbama apie erdve, kuri jau nebera tradicine, taciau dar ir ne moderni. Tai erdve, išstumta iš aktyvaus nacionalizmo diskurso, bet jos buvimas yra butinas diskursui pasamones lygmeniu. Išeities tašku imama Homi K. Bhabha Treciosios erdves teorija ir modifikuojama taip, kad atveria galimybe pažvelgti i erdves formacija prieš susiformuojant Treciajai (hibridinei) erdvei. Straipsnio tikslas – atskleisti nacionalistines ideologijos vykdoma visuomeniniu grupiu subalternizacija, kaip, viena vertus, privaloma tautos tapsmo elementa, kita vertus, atskleidžiancia tos ideologijos ambivalentiškuma deklaruojamo idealizmo ir realybes akivaizdoje. Šie procesai nagrinejami pasitelkus indu kilmes Kanados režisieres Deepa Mehta 2005 metu filma „Vanduo“, kuris labai griežtai kritikuoja deklaratyvia nacionalizmo emancipacija ir nacionalizmo kaip ideologijos destruktyvuma. Straipsnis atveria tai, kaip nacionalizmas koduoja praeiti ir nustato vaidmenis savo subjektams, ypac subalternams. Analizuojant ši pirmini nacionalizmo etapa, galima kurti nacionalizmo, kaip giliai dviprasmiškos ideologijos, kritikos strategijaThis article analyzes the initial steps in nationalist project in India – the creation of national space and time, which help to lay foundations of a Nation. What is being analyzed here in the case of India prior the independence, and the space which is not a traditional one, but not modern either. )is space is displaced from the active nationalist discourse, but at the same time it is needed on the unconscious level. Homi K. Bhabha’s )ird space theory can help grasping the spatial configurations of nationalist space, and the effects of nationalist imagination on the subaltern, provided that such space is not a hybrid one. It can be called a non-space, located in no-time. Deepa Mehta’s film “Water” is taken as providing a critique of nationalist subalternization of society. )e aim of the article is to show the subalternization process as on the one hand necessary for the forging of a nation, and on the other – as demonstrating the ambivalence of this ideology in the face of idealism and reality. )e article shows how nationalism encodes the past and gives roles to its subject, especially the subaltern subjects. In analyzing this initial step of nationalism it is possible to create a strategy for the critique of this deeply ambiguous ideologyPolitologijos katedraVytauto Didžiojo universiteta