Relationship between growth and adaptation of different poplar hybrids and clones and environmental conditions

Tyrime nagrinėjama, hibridinių tuopų ir aplinkos sąveika, kuri gali turėti įtakos hibridinių tuopų dauginiui. Tyrimas buvo atliktas LAMMC Miškų instituto fitotrone. Tyrimo objektas – tuopų (selekcijos Aigeros ir Tacamahaca) hibridai. Naudotas vieno vidurūšinio tuopų hibrido (P. trichocarpa), keturių tarprūšinių tuopų hibridų (P. deltoides × P. nigra, P. deltoides × P. trichocarpa, P. maximoviczii × P. trichocarpa, P. balsamifera × P. trichocarpa) skirtingi klonai. Darbe iškelti uždaviniai: nustatyti, kokiomis sąlygomis dauginti hibridines tuopas, kad prigytų didžiausias medelių skaičius, nustatyti aukščio priklausomybę nuo hibridų aplinkos sąlygų gyvašakių šaknijimosi ir augimo metu, nustatyti gyvybingiausią ir aukščiausią hibridą tinkamą auginti lauko sąlygomis. Metodika: sumedėjusiomis gyvašakėmis padauginti hibridai. Pasodinti į vazonėlius, pripildytus durpių substrato. Iš viso tirta 1638 hibridinių tuopų medelių. Po pasodinimo hibridinių tuopų medeliai buvo perkelti į skirtingas daiginimo sąlygas. Vegetacijos sezono viduryje daliai medelių augimo sąlygos buvo pakeistos. Medelių aukštis buvo matuojamas rudenį. Medelių išlikimas vertintas vegetacijos sezono viduryje ir pabaigoje. Duomenų analizei buvo naudojama Excel 2016 programa. Gauti rezultatai parodė, kad geriausiai sudygo tos gyvašakės, kurios buvo daiginanamos šiltnamyje, prasčiausiai – lauke. Didžiausias gyvybingumas gautas vertinant P. maximoviczii × P. trichocarpa įsišaknijimą, o didžiausias aukščio vidurkis, vertinant visose šaknijimosi ir augimo sąlygose, išmatuotas P. balsamifera × P. trichocarpa. Didesnę įtaką medžio aukščiui daro auginimo, o ne šaknijimosi metu buvusios aplinkos sąlygos, ir pats hibridas. Reikšminiai žodžiai: tuopų hibridai, daiginimo sąlygos, auginimo sąlygos.The paper analyses the interaction between hybrid poplar and the environment which may affect the engraftment of hybrid poplar. The research was carried out in phytotron of LAMMC Forest institute. The reaserch object is hybrids of poplar (Aigeros and Tacamahaca selections). Clones of one infraspecific poplar hybrid (P. trichocarpa), four different interspecific poplar hybrids (P. deltoides × P. nigra, P. deltoides × P. trichocarpa, P. maximoviczii × P. trichocarpa, P. balsamifera × P. trichocarpa) were used. The tasks of the work: to determine under which conditions multiplication of hybrids reproduce the highest number of engrafted trees; to determine the height dependence on hybrid environment conditions during cuttings-rooting and growth; to identify the most viable and highest hybrid suitable for growing in outside conditions. Methodology. Hybrids were propagated by woody cuttings and planted in pots filled with peat substrate. In total, 1,638 hybrid poplar trees were studied. After planting, the hybrid poplar trees were transferred to different germination conditions. In the middle of the vegetation season, the growth conditions of some of the trees were changed. The height of the trees was measured in the autumn. Saplings growing season survival was assessed in the middle and the end. Excel 2016 was used for data analysis. The results indicated that the cuttings, which were sprouted in greenhouse, germinated the best, meanwhile, the worst germination was noted in sprouting outside. The highest viability was obtained by evaluating the rooting of P. maximoviczii × P. trichocarpa, and, in all rooting and growth conditions, the highest mean value was obtained measuring P. balsamifera × P. trichocarpa. It should be noted that growing conditions rather than germination or the hybrid itself have a greater impact on the height of the tree. Keywords: poplar hybrids, germination conditions, growing conditions. Miškų ir ekologijos fakultetasMiško biologijos ir miškininkystės instituta