Quality assessment of selective cutting in private forests

Pastaruoju metu visuomenėje ir žiniasklaidoje daug kalbama apie plynųjų kirtimų mažinimą bei siūloma daugiau dėmesio skirti neplyniesiems miško kirtimams. Ši problema pradėjo kilti valstybiniame miškų sektoriuje, tačiau su tuo susiduria ir privatūs miško savininkai (Trepėnaitis, 2018). Darbo tikslas – įvertinti atvejinių kirtimų kokybę ir miško atsikūrimą Raseinių rajono privačiuose miškuose. Tyrimams naudoti 43 brandžių beržynų ir eglynų dendrometriniai rodikliai bei natūroje atlikto žėlimo vertinimo duomenys.Apibendrinus rezultatus gauta, jog kirtimo būdas tikslingai parinktas 51 proc., o netikslingai – 49 proc. atvejų. Medynų atsikūrimas po neplynųjų kirtimų 44 proc. sklypų įvertintas blogai, 35 proc. – gerai ir 21 proc. – patenkinamai. Pagrindinės nepavykusių kirtimų priežastys – neracionalūs kirtimai bei blogai atrinkti kirstini medžiaiRecently, there has been a discussion in the media and society about the importance of reducing clearcutting and paying more attention to selective cutting as an alternative. This problem started to emerge in the state-owned forest sector, but private forest owners (Trepėnaitis, 2018).The aim of the thesis is to assess the quality of selective and forest renewal in private forests of Raseiniai district. The research is based on 43 dendrometric indicators of mature birch and spruce groves and the assessment of growth on location.Summarizing the results, it has been established that that the harvesting method was purposefully chosen in 51% of the cases. Forest renewal after selective cutting was assessed as follows: 44% - poor, 35 % - good and 21% - satisfactory. The main reasons of the failure are irrational felling and poorly selected treesMiškų ir ekologijos fakultetasVytauto Didžiojo universiteta