Responsibility to protect principle construction on international and national levels: cases of the UN and the USA

Straipsnio tikslas – išanalizuoti, kaip yra konstruojamas „atsakomybės ginti“ principas Jungtinių Tautų (JT) organizacijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) nuo 2005 metų. Tyrimas grindžiamas pirminių šaltinių analize siekiant palyginti tarptautinį ir valstybinį lygmenis. Toks palyginimas ir analizė yra reikalingi, nes tyrėjų nuomonės apie „atsakomybės ginti“ principo įtaką skiriasi, o šis principas tampa vis plačiau naudojamas valstybių pagrindžiant užsienio politikos veiksmus. Vienų autorių nuomone, „atsakomybės ginti“ principas yra naujas ir vertingas postūmis tarptautinėje sistemoje žmogaus teisių ir žmonių saugumo klausimais. Kitų autorių nuomone, yra priešingai – šis principas neatneša nieko naujo, nesiūlo intensyvių kaitos taškų ir net gali būti žalingas tarptautinei bendruomenei. Plėtojantis mokslinei diskusijai, kartu ir pats principo naudojimas evoliucionuoja ir įsitvirtina tarptautiniu bei nacionaliniu lygmenimis. Nevienodas šio principo įsitvirtinimas gali lemti skirtingą jo interpretaciją užsienio politikos veiksmuoseResponsibility to protect is a very controversial principle in the international arena. One group of researchers name it the new approach and impulse for human security and human rights improvements with deeper involvement and response from the international community. On the contrary, other group of researchers state that this concept doesn’t bring any new insights for situation improvement and can even be harmful, because it may, in some way, give a better opportunity for justification of the country’s unilateral intervention. While discussion is still ongoing, the rising and concerning issue is how this concept (let it be remembered that this is the product of a special committee outside the United Nations (UN)) is evolving and fixating itself on the international and national level – as prioritizing one country humanitarian actions or the joint response from international community. To analyse this issue, the UN is taken as the most important international actor regarding the question of international peace and security. USA is taken to analyse it from the national level. The research is based on primary source analysis. [...]Politikos mokslų ir diplomatijos fakult.Vytauto Didžiojo universiteta