The Convent of the benedictine sisters of Kaunas in 1655–1696

Knygos ISBN 978-609-467-074-9 (Print); ISBN 978-9955-34-513-8 (Print); ISBN 978-609-467-075-6 (Online); ISBN 978-9955-34-512-1 (Online)Šis tyrimas – neseniai pasirodžiusio straipsnio „Pirmoji Kauno benediktinių abatė Ona Eufemija Skorulskytė“ tęsinys, pasakojantis apie Kauno benediktinių gyvenimą XVII a. antroje pusėje: pristatantis šiuo laikotarpiu amžinuosius įžadus davusias seseris, nusakantis Rusijos okupacijos poveikį vienuolynui, atskleidžiantis tuo metu toliau besiformavusias dvasingumo tradicijas, materialinę padėtį ir santykius su visuomene. Kaip buvo konstatuota minėtame ankstesniame straipsnyje, Kauno benediktinių vienuolyno istorija sulaukė menko tyrinėtojų dėmesio. Lenkijos istorikės Małgorzatos Borkowskos tyrimų pastangomis į Abiejų Tautų Respublikos (toliau – ATR) benediktinių sąrašus pateko ir Kauno benediktinių vienuolės, buvo parašytos abačių biogramos3. Fundamentalūs šios autorės ATR moterų vienuolijų tyrimai padėjo suvokti Kauno benediktinių padėtį bendrame ATR kontekste. Rasa Varsackytė ir Gita Drungilienė analizavo Kauno benediktinių įžadų aktus, tyrė dvasinį jų gyvenimą. Peržvelgus įvairius Lietuvoje saugomus rankraštinius dokumentus galima konstatuoti, kad Kauno benediktinės turi išlikusį gausų rankraštinį palikimą, leidžiantį įvertinti vienuolyno padėtį tiriamuoju laikotarpiu. Minėtos istorikės savo darbuose jau panaudojo Kauno benediktinių įžadų aktus, tačiau iš esmės beveik netyrinėti liko su turtine vienuolyno padėtimi susiję įvairūs dokumentai: valdų inventoriai, užrašymai, testamentai, kvitai, teismų bylos ir panThis article gives a description of the life of the Benedictine Sisters in Kaunas in the second half of the 17th century: we look at the impact of the Russian occupation from 1655 to 1661 on the convent, present the sisters who had given their eternal vows, reveal the traditions of spirituality that were dominant at that time, and describe the material circumstances and the sisters’ relations with society. The main sources for this study were inventories of the convent’s domains, notes, testaments, receipts, legal case files, acts of the eternal vows and similar documents, kept in various Lithuanian archives and manuscript departments. The research showed that the circumstances of the Kaunas Benedictine Sisters could be divided into two periods in the second half of the 17th century, with 1670 being the symbolic year of distinction between the two. In the first stage, the Benedictine convent had to go through the horrors of war and occupation. With the liberation of Kaunas in 1661, it was several years before the convent property was at least minimally re-established and before some sort of order was put in place in the Benedictine convent itself. The sisters gradually returned from the poliwarks [manor estates] where they had hidden from the treacheries of war, novices started being admitted, the system of two superiors was abolished and Sofija Viktorija Masalskytė was confirmed as the abbess. In 1670–1696, when the convent was under the leadership of Sofija Viktorija Masalskytė and Judita Ukolskytė, at least 19 sisters took their eternal vows (papers for the eternal vows of 18 sisters have survived), most of them hailing from the Trakai Voivodeship’s Kaunas powiat [administrative unit]. This number included two sisters from the Skorulskis family, representing the family who funded the convent. Teklė Eufemija Skorulskytė was the grand-daughter of the patron, Andriejus Skorulskis.[...]Istorijos katedraVytauto Didžiojo universiteta