People of other religions in Lithuanian folklore

Straipsnyje aptariamas kitatikių įvaizdis lietuvių tautosakoje, nurodomos priežastys, įtakojusios tokių naratyvų atsiradimą. Nuostata sumenkinti kitatikį, jo išpažįstamą religiją, yra tarptautinis reiškinys. Kita religija / konfesija vertinama per savos religijos prizmę. Žmonės nesistengė suprasti kitos religijos dogmų, atmetė kitą tikėjimą kaip neteisingą, blogą, vertino kitatikių religines apeigas ir papročius kaip keistus. Šis kartais neigiamas, kartais neutralus vertinimas bei kitų religijų papročių interpretavimas atsispindi ir tautosakoje. Tautosaka apie kitų religijų žmones dėl skirtingo požiūrio į atskiras religijas, siužetų populiarumo gali būti suskirstyta į dvi grupes: 1) folkloras apie ne krikščionis; 2) tautosaka apie krikščionis, bet ne katalikus. Gausiai yra užrašyta siužetų apie kitatikius žydus. Straipsnyje aptariamas žydo-judėjo įvaizdis, supažindinama su populiariausiais siužetais: kraujo “legendomis”, įtakotomis viduramžių prietarų, pasakojimais apie katalikų požiūriu keistus žydų religinius papročius ir religinių švenčių apeigas bei jų interpretacijomis. Kitas krikščioniškas konfesijas (protestantų, sentikių ir stačiatikių) išpažįstantys žmonės tautosakoje minimi rečiau. Folklore užfiksuota, kad jie tik nesupranta vieni kitų bažnyčiose atliekamų apeigų, švenčių prasmės. Kai kada būtent kitatikiams buvo priskiriama magijos galia, - kai jie įtarti kenkimu ar specialiai ieškota jų pagalbos ištikus kokiai nors nelaimei. Religiniai skirtumai ir šiandien padeda atsirasti folkloro kūriniams, dažniausiai anekdotams. Tik dėl tarptautinės aktyvios, dažniausiai negatyvios, veiklos, labiau pastebimi kitų religijų – judaizmo, islamo – atstovaiVytauto Didžiojo universiteta