The relationship between teacher physical activity, positive and negative emotionalism and distress tolerance

Nors tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį tiek asmens emocijoms, tiek distreso tolerancijai, tačiau svarbu įvertinti kokio lygmens propaguojamas fizinis aktyvumas turėtų būti. Akcentuojama, kad mokytojų fizinis aktyvumas svyruoja nuo patenkinamo iki vidutinio, tačiau retai yra vertinamas skirtingo fizinio aktyvumo lygmens poveikis asmenų emocijoms arba distreso tolerancijai. Šio magistro darbo tikslas yra nustatyti sąsajas tarp mokytojų fizinio aktyvumo, teigiamo ir neigiamo emocingumo ir distreso tolerancijos. Tikslui įgyvendinti iškelti tokie uždaviniai: nustatyti mokytojų teigiamo emocingumo su fiziniu aktyvumu ir sėdėjimo laiku sąsajas; nustatyti mokytojų neigiamo emocingumo su fiziniu aktyvumu ir sėdėjimo laiku sąsajas; nustatyti mokytojų distreso tolerancijos su fiziniu aktyvumu ir sėdėjimo laiku sąsajas; bei nustatyti mokytojų mankštinimosi laisvalaikiu sąsajas su teigiamu emocingumu, neigiamu emocingumu ir distreso tolerancija. Šiam tyrimui atlikti panaudoti klausimynai: Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas (angl. IPAQ- International Physical Activity Questionnaire), fizinio aktyvumo skalė, PANAS klausimynas bei Distreso tolerancijos skalė. Tyrime dalyvavo 213 mokytojų iš septynių Rokiškio miesto bei rajono gimnazijų, progimnazijų, jaunimo bei pagrindinių mokyklų ( M= 47 ± st.d.=9,61) Tyrimo metu nustatyta, kad mokytojų mažesnis fizinis aktyvumas yra susijęs su mokytojų mažesniu teigiamu emocingumu. Ilgesnis sėdėjimo laikas nėra statistiškai patikimai susijęs su mažesniu teigiamu emocingumu. Mažesnis fizinis aktyvumas yra susijęs su didesniu neigiamu emocingumu. Ilgesnis sėdėjimo laikas nėra statistiškai patikimai susijęs su didesniu neigiamu emocingumu. Mokytojų mažesnis fizinis aktyvumas yra susijęs su žemesne distreso tolerancija. Ilgesnis sėdėjimo laikas nėra statistiškai patikimai susijęs su žemesne distreso tolerancija. Dažnesnis mankštinimasis ar fiziniai pratimai laisvalaikiu yra susiję su didesniu mokytojų teigiamu emocingumu. Dažnesnis mankštinimasis ar fiziniai pratimai, sportavimas su treniruokliais bei greitas vaikščiojimas laisvalaikiu yra susiję su mažesniu mokytojų neigiamu emocingumu. Dažnesnis mankštinimasis ar fiziniai pratimai, plaukiojimas vasaros metu ar aerobikos lankymas laisvalaikiu yra susiję su mokytojų aukštesne distreso tolerancija, o jodinėjimas susijęs su mokytojų žemesne distreso tolerancija.Although research shows that physical activity has a positive effect on both the person's emotions and distress tolerance, it is important to evaluate what level of physical activity should be promoted. It is emphasized that the physical activity of teachers ranges from satisfactory to medium, but rarely the impact of different levels of physical activity is evaluated on emotions or distress tolerance of individuals. The aim of this master's thesis is to identify the links between teacher physical activity, positive and negative emotionalism and distress tolerance. To achieve this goal, the following tasks have been set: to identify the links between the positive emotionalism of teachers with physical activity and the time of sitting; to identify the links between teachers' negative emotionalism with physical activity and sitting time; to identify the links between teacher distress tolerance and physical activity and sitting time; and to identify the links between teacher exercise and leisure with positive emotionalism, negative emotionalism, and distress tolerance. For this study, following questionnaires were used: International Physical Activity Questionnaire (IPAQ), Physical Activity Scale, PANAS Questionnaire and Distress Tolerance Scale. The study included 213 teachers from seven gymnasiums, progymnals, youth and primary schools in Rokiskis town and district (M = 47 ± st.d.=9,61) The study found that less physical activity of teachers is related to positive emotionalism. The correlation between longer sitting time and less positive emotionalism is not statistically reliable. Lower physical activity is associated with greater negative emotionalism. The correlation between longer sitting time and higher negative emotionalism is not statistically reliable. Less physical activity of teachers is associated with lower distress tolerance. The correlation between longer sitting time and lower distress tolerance is not statistically reliable. Increased physical activity or exercise in leisure time is associated with greater teacher positive emotionalism. Increased physical activity or exercise, exercising with exercise equipment, and fast walking are associated with less teacher negative emotionalism. Increased physical activity or exercise, summer or aerobics are related to teachers 'higher distress tolerance, while riding is associated with teachers' lower distress tolerance