Changes within Peter Berger’s secularization theory (1967-2001) and their sssessment in the contemporary sociology of religion

Straipsnyje analizuojami religijos sociologo Peterio Bergerio sekuliarizacijos teorijos esminiai teiginiai ir pastarųjų dešimtmečių autoriaus teorinių įžvalgų pokyčiai bei jų veiksniai. Pirmojoje straipsnio dalyje aptariami esminiai Bergerio sekuliarizacijos teorijos teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai, išskiriami pagrindiniai sekuliarizacijos proceso veiksniai. Antroji straipsnio dalis skirta pastarųjų dešimtmečių autoriaus teorinių įžvalgų pokyčių ir jų priežasčių analizei. Trečiojoje straipsnio dalyje pristatomi Bergerio sekuliarizacijos teorijos pokyčių kritikų (Bruce’as) ir šalininkų (Davie, Hervieu-Leger) argumentai. Straipsnyje prieinama prie išvados, kad desekuliarizacijos teorija turėtų būti pritaikyta naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių visuomenėms, ir kartu pabrėžiama, kad klasikine tapusi Bergerio nubrėžta objektyvios ir subjektyvios sekuliarizacijos perskyra išlieka naudinga analizuojant religiją šiuolaikinėje visuomenėjeThis paper analyzes Peter Berger’s theory of secularization, its main arguments and recent developments in general described as the theory of desecularization. The first part of the text examines Berger’s theory of religion as the sacred canopy and secularization as the process in which religious symbols and institutions loose their dominance in the contemporary society. The second part focuses on the recent developments in Berger’s theory of secularization which is usually described as the theory of desecularization, its main arguments and factors. The third part presents arguments of main critique (Steve Bruce) and supporters (Grace Davie, Danièle Hervieu-Leger) of recent developments within Berger’s theory of secularization. The paper ends with the generalizing insights into Berger’s secularization and desecularization theories and their application for contemporary societies. The author concludes that desecularization theory should be tested within the societies of the new member states of the European Union; she also emphasizes that Berger’s classical distinction between objective and subjective secularization remains useful tool for the analysis of religion in contemporary societySociologijos katedraVytauto Didžiojo universiteta