Forms and functions of interrogatives in Lithuanian and Russian motherese

Straipsnyje pristatomas klausimų – dažniausio komunikacinio sakinių tipo lietuvių ir rusų vaikiškojoje kalboje – tyrimas. Analizuojant ilgalaikio stebėjimo metodu sukauptus lietuviškai ir rusiškai kalbančių šeimų kalbos duomenis, nustatyta 2;0–2;8 amžiaus vaikams adresuotų klausimų formų ir funkcijų įvairovė bei pasiskirstymas. Atliekant tyrimą, buvo sukurta penkių lygmenų klasifikacijos sistema, pagal ją suskirstyti visi suaugusiųjų kalboje vartojami klausimai, vėliau, naudojantis programa CHILDES, automatiniu būdu skaičiuotas visų klausimų tipų dažnumas ir pasiskirstymas. Gauti rezultatai rodo, kad lietuvių ir rusų vaikiškojoje kalboje vartojami klausimai yra panašios ar tokios pat formos ir atlieka panašias ar tokias pat funkcijas. Tiek lietuvių, tiek rusų vaikiškojoje kalboje klausimai sudaro panašią visų sakinių dalį; reakcijos pobūdžio klausimai tėvų kalboje daug dažniau susiję su vaiko pasakymų turiniu, o ne forma, t. y. tėvai dažniau susitelkia į tai, kas buvo pasakyta, o ne kaip tai buvo pasakyta; tėvų klausimai atlieka tam tikrą didaktinę funkciją. Nepaisant kelių pastebėtų skirtumų, galima teigti, kad tyrimas iš dalies patvirtino keltą hipotezę, jog tipologiškai, kultūriškai ir geografiškai artimomis kalbomis kalbantys tėvai laikosi panašios komunikacinės strategijosThe paper focuses on adult interrogatives, which appear to be among the most frequent and typical ways of communicating with young children. The main objective of the investigation is to identify and compare the variety and distribution of interrogatives in Lithuanian and Russian motherese. The analysis is based on the data of a longitudinal observation of a Lithuanian girl Monika (2;0–2;8) and a Russian boy Vanja (2;0–2;8). The transcribed corpus of conversations between children and their parents was annotated for a multipurpose automatic linguistic analysis using tools of the program CHILDES (Child Language Data Exchange System, MacWhinney 1991). Despite several differences (the general number of questions, and the dominant forms of indirect correction), it can be stated that interrogatives in both Russian and Lithuanian motherese are generally used for the same conversational strategies; the communicative strategies in the two languages seem to be similar or even identical. Moreover, during the observation period, the conversational strategies in both Russian and Lithuanian motherese developed in a similar way. This calls for a general conclusion that a correlation between parental conversational strategy and the type of language can be identifiedLituanistikos katedraVytauto Didžiojo universiteta