Intertexts in Jonas Juškaitis’s poetry

Jono Juškaičio lyrikos prigimtis yra heterogeniška – eilėraščiuose gausu svetimų tekstų. Straipsnyje intertekstualumas suprantamas kaip savo ir svetimo žodžio sąveika, o jo analizei yra pasirinktos lekseminės ir tekstinės interpretantės sąvokos. Leksemine interpretante galima laikyti žodžių žaismą, kalambūrą, svetimos kalbos žodį. Ja gali tapti veikėjų vardai, perimti iš kitų kūrinių. Tekstine interpretante laikomas didesnis fragmentas, pateiktas be kabučių. Straipsnyje analizuojami pasaulietiniai ir religiniai intertekstai, jų funkcijos Juškaičio eilėraščiuose. Aptariamas tiesioginis ir netiesioginis citavimas, daugiausia dėmesio skiriama citavimui be kabučių. Konkrečių tekstų analizė atskleidžia, kad svetimų tekstų intarpai Juškaičio eilėraščiuose suardo teksto vientisumą, linijiškumą, kurdami įtampą, skatindami dialogą. Jie deformuoja sintaksę, didindami žodžių semantinį aktyvumą. Intertekstai lemia meninio pasaulio pobūdį, kuria jo išskirtinumąThe nature of Jonas Juškaitis’s poetry is heterogeneous. His poems are inhabited by texts written by other authors. Intertextuality is understood as an interaction between one’s own and someone else’s word. For this analysis, I have chosen the concepts of lexemic and textual interpretant. Lexemic interpretant can be a word play, a quibble, or a foreign word. It can also be the names of characters, borrowed from other works. Textual interpretant is a larger fragment used without quotes. The article analyses secular and religious intertexts and their functions in Juškaitis’s poems. It discusses direct and indirect citation, paying most of the attention to quoting without indicating the quotes. The analysis of specific texts reveals that the insertions of extraneous texts in Juškaitis’s poetry disrupt the integrity and linearity of the text, creating tension and provoking a dialogue. They distort syntax and increase the semantic activity of words. Intertexts determine the nature of the poetic world, making it unique. In the conclusions, I state that the abundance of citations in Juškaitis’s poetry creates a very specific poetic world, determines the complex way of looking at the world, and provides a nuanced view of the most important themes in poet’s work. The variety of intertexts gives Juškaitis’s poetry, based on peasant culture, intellectual strain. Citation without quotes has become his exceptional poetic toolMokytojų rengimo institutasVytauto Didžiojo universiteta