Accordionist self - identity in Lithuania

Akordeoną galima laikyti sąlyginai nauju instrumentu, lyginant jį su kitais instrumentais, ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Kai akordeono prototipai pradėjo tik reikšti pirmuosius garsus, klasikiniai instrumentai jau buvo pasiekę savo apogėjų ir galėjo pasidžiaugti ne tik brandžiu repertuaru, bet ir puikiais atlikėjais, kompozitoriais, susiformavusiais stiliais, metodais ir mokyklomis (Abromavičiūtė, 2013). Akordeonas yra priskiriamas armonikos tipo šeimos instrumentams. Ilgą laiką akordeonu muzikantai atlikdavo tik armonikoms skirtus kūrinius, arba kūrinius, originaliai parašytus vargonams, fortepijonui ir kitiems instrumentams. Mokyklų, metodų ir repertuaro stoka trukdė akordeonui įsilieti į didžiąsias koncertų scenas bei tapti lygiaverčiu, ilgaamžę patirtį turintiems instrumentams. Dėl netobulo kūrinių atlikimo ir didelio populiarumo folkloro, estradinėje muzikoje, bei pasirodymų švenčių metu atliekant užstalės dainas, akordeoną buvo pradėta laikyti netobulu instrumentu, o juo grojančius atlikėjus – neprofesonaliais. Nors šiomis dienomis akordeonu skambančią muziką vis dažniau galime išgirsti koncertuose, ne tik solo bet ir įvairių ansamblių sudėtyse, o Lietuvoje gausu mokyklų, kuriose profesonaliai ruošiami atlikėjai, tačiau dažnai pastebima neigiama visuomenės reakcija. Nusistovėję stereotipai ir visuomenės nuomonė, kad akordeonas yra skirtas atlikti tik liaudies ar užstalės dainoms, o juo grojantys muzikantai laikomi neprofesonaliais, stabdo akordeonistų karjeros, uždarbio galimybes, bei sudėtingesnę integraciją į profesonalių muzikantų pasaulį. Šio darbo tikslas – ištirti akordeonistų veiklos pokyčius, nulemtus besikeitusios savivokos.Accordion can be considered a relatively new instrument compared to other instruments, not only in Lithuania, but also in the world. When the accordion prototypes started to play only the first sounds, the classic instruments had already reached their apogee and could not only enjoy a mature repertoire, but also great performers, composers, styles, techniques and schools (Abromavičiūtė, 2013). The accordion is attributed to the instruments of the concertina family, and for a long time accordion musicians performed only works for the concertina, or works originally written for organ, piano and other instruments. The lack of schools, methods and repertoire prevented the accordion from joining the big concert scene and becoming equivalent to instruments with long-lasting experience. Due to imperfect performances and high popularity in folklore, stage music, and performances during the festivals, the accordion was started to be considered an imperfect instrument and the performers were non-professional. Although these days, accordion-like music can be heard more and more often in Lithuanian concerts, not only in solo but also in various ensembles, however, often and negative reaction can be felt from the public. Old stereotypes and public opinion that the accordion is intended to perform only folk or pop songs, and the musicians playing it are considered nonprofessional, stops the accordionist career, earning opportunities, and makes a more complex integration in to profesional music world. The aim of this work is to investigate the changes in accordionists' behavior caused by a changed self-awareness.Muzikos akademijaInstrumentinės muzikos katedr