Lotynų kalba : šiuolaikinė kalba šiuolaikinei Europai

Kaip teigiama kai kuriose naujausiose ES rekomendacijose, visos kalbos privalo turėti vienodas teises pagal lygybės principą. Ši situacija reikalauja milžiniškų lėšų ir skatina valstybes bei pilietinę visuomenę ieškoti kitų galimybių, tinkančių nūdienai. Dabar renkamės iš dviejų daugiakalbystės rūšių: artikuliuota daugiakalbystė, pagrįsta trimis kalbomis (anglų, prancūzų, vokiečių), ir globalioji dvikalbystė (anglų ir gimtoji kalba). Šios dvi galimybės reiškia diskriminaciją Europos Sąjungoje, kadangi tam tikroms kalboms teikiama didesnė svarba. Svarstant bendros Europos kalbos klausimą, pasiūlyta keletas sprendimų, bet mes jau turime kalbą, galinčią patenkinti praktiškumo, išlaidų – efektyvumo ir lygybės reikalavimus. Tai lotynų kalba, kuri šimtmečiais buvo vartojama Europoje – humanitariniuose bei gamtos moksluose, kanceliarijoje ir teisėje. Mums reikia ne Cicerono, o šiuolaikiškos kalbos ir, kaip rodo nūdienos pavyzdžiai, lotynų kalba tinka dabartinei situacijai. Europos Sąjungoje lotynų kalbos galėtų būti mokoma mokyklose, ją galėtų skleisti masinės informacijos priemonės ir ji taptų administracine kalba bei lingua franca, kuria kalbėtų Europos Sąjungos piliečiai. Iš esmės tai yra provokuojantis straipsnis, susijęs su lygiateisiškumo samprata Europos Sąjungos kalbų politikoje.As confirmed by some recent EU recommendations, all languages must have the same rights, according to the principle of equality. This situation requires huge costs and leads states and also civil society to look for other possibilities that are suitable for contemporary times. Today, we seem to have a choice between two kinds of multilingualism: an ‘articulated multilingualism’ based on three languages (English, French, German), and a ‘global bilingualism’ (English together with each national language). These two options imply a sort of discrimination in the EU, since they attach more importance to certain languages. Several solutions for a common European language have been proposed, but we have already a language able to satisfy the requirements of practicality, cost effectiveness and equality: Latin, which has been used in Europe for centuries as language of humanities and natural science, bureaucracy and law. We do not need a Ciceronian language, but a modern and up-to-date one, and the proof that Latin language can be suitable for today is provided by various contemporary examples. In the EU, Latin could be taught at school and spread by media, in order to become an administrative language and a language spoken by EU citizens as a lingua franca. This is mainly a provocative article, connected with the topic of equality in the EU linguistic policy