Lietuvos doktorantų profesinis identitetas: kognityvinio, emocinio ir vertinamojo komponentų raiška ir reikšmė pasitenkinimui doktorantūros studijomis

Doktorantūros paskirtis - ruošti mokslininkus, todėl pagrindinis tikslas doktorantui doktorantūros studijų metu - įgyti mokslininko profesinio vaidmens identitetą. Kaip bebūtų, doktorantai atlieka ir kitus profesinius vaidmenis, kurių pagrindiniai yra dėstytojo ir visuomeninių paslaugų teikėjo arba praktiko (pvz., psichologo). Identiteto daugialypiškumą aukštojo mokslo sektoriuje analizavo nemažai mokslininkų (pvz., Austin, McDaniels, 2006; Colbeck, 2008; De Simone, 2001; Jazvac-Martek, 2009; Lovitts, 2005; Whitchurch, 2008, 2009, 2010). Kiekvienas iš vaidmenų (mokslininko, dėstytojo, praktiko) integruoja tris komponentus - kognityvinį, emocinį ir vertinamąjį. Remiantis socialinio identiteto teorija, identifikacija suprantama kaip integrali asmens žinojimo apie savo narystę socialinėje grupėje, emocijų, išgyvenamų dėl narystės grupėje ir vertinimo, susijusio su priklausymu grupei, visuma. Doktorantų profesinio identiteto klausimynas (Kovalčikienė, Bukšnytė-Marmienė, 2012) sukonstruotas remiantis socialinio identiteto teorija, todėl leidžia patikrinti minėtų komponentų raišką pagrindinių doktoranto atliekamų profesinių vaidmenų atžvilgiu. Cronbach alpha koeficientas rodo gerą ar bent jau pakankamą klausimyno ir atskirų jo skalių patikimumą grupinei analizei atlikti: tyrėjo-mokslininko skalė - 0,799, dėstytojo - 0,858, praktiko - 0,777, bendras profesinis identitetas - 0,848. Pasitenkinimui doktorantūros studijomis nustatyti, tiriamųjų buvo prašoma 10-ties balų skalėje įvertinti savo pasitenkinimą doktorantūros studijomis nuo 1 (labai nepatenkintas) iki 10 (labai patenkintas). Sio pranešimo tikslas - atskleisti Lietuvos doktorantų profesinio identiteto kognityvinio, emocinio ir vertinamojo komponentų raišką bei patikrinti, kurie iš jų prognozuoja doktorantų pasitenkinimą doktorantūros studijomis. [...]Psichologijos katedraVytauto Didžiojo universiteta