Savęs vertinimo ir savijautos sąsajos ugdymo procese

Vienas aktualiausių sporto mokslo uždavinių — ištirti ir pagrįsti jaunųjų sportininkų rengimo priemonių ir metodų efektyvumą. Jaunųjų sportininkų savijauta geriausiai rodo, ar jų rengimas vyksta sėkminga linkme. Dažnai treneriai bijosi pervertinti jauną sporininką, nes nenori, kad jis nustotų intensyviai treniruotis, todėl vietoj pagyrimo dažnai sportininkas susilaukia replikos „galėtum ir geriau“. Šiuo atveju sportininkų savęs vertinimas nėra stiprinamas iš išorės. Tyrimo tikslas — atskleisti jaunų žmonių savijautos ir savęs vertinimo ryšį. Ištyrus 177 mokinius, kurių metų vidurkis — 19 m., paaiškėjo, kad mokinių savijauta ir savęs vertinimas priklauso nuo lyties. Vaikinai (tirti 88) save vertina kur kas geriau nei merginos (89). Be to, geriau vertinant save, gerėja ir savijauta. 34,3% vaikinų save pervertino, o tokių merginų buvo tik 8,8%. Save nuvertino 32,6% vaikinų ir 45,7% merginų. Adekvačiai save vertinančių procentas panašus — 32,6% vaikinų ir 45,7% merginų. Jei vaikų savęs vertinimas tiesiogiai priklauso nuo suaugusiųjų (tėvų, mokytojų) vertinimo, tai jaunuolių susikurta vertybių sistema ir naujo savęs suvokimas verčia arba save pervertinti, arba nuvertinti, ypač tada, kai jaučiamas nepasitikėjimas savimi. Be to, tarp merginų paplitęs savęs nuvertinimas yra ne vien aukštų aspiracijų pasekmė. Tai dominuojančios „vyriškosios“ kultūros rezultatas, o kartu ir psichologinių moterų problemų pasekmė (pvz.: depresija moterys serga du kartus dažniau nei vyrai). Galų gale moterys lengvai patiki, kad jos yra pasyvios, liūdnos, bejėgiškos, neištvermingos ir pan. Taigi sporto pedagogai ar treneriai turėtų taikyti ne vien klaidų analizės metodą, bet ir teigiamą pastiprinimą taip vadinamo operantinio sąlygojimo metu, ypač merginoms. Vaikinai linkę save pervertinti dėl negebėjimo pamatyti save realų, nutolusį nuo idealaus, tačiau tai nėra blogaiVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij